Išangės įplėša

IŠANGĖS ĮPLĖŠA


APIBRĖŽIMAS

Išangės įplėša-tai linijinė išangės kanalo odos žaizda.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Išangės įplėša dažniau serga moterys (60-70 proc. pacientų), dažniau darbingo amžiaus. Pusei sergančių asmenų pasireiškia hemorojui būdingų simptomų – kraujavimas, hemoroidinių mazgų iškritimas, skausmas, nemalonūs pojučiai išangės srityje, niežulys, išskyros. Dažniausia išangės įplėšos komplikacija-išangės fistulė (kanalas, jungiantis du epiteliu dengtus paviršius, pvz. fistulė, kurios išorinė anga yra odoje apie išangę, o vidinė anga-išangės kanale) pasireiškia 5 proc. sergančiųjų.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Šios ligos priežastys ir atsiradimo mechanizmas nėra iki galo aiškūs, tačiau tikėtina, kad svarbiausia ligos priežastis yra kraujotakos sutrikimas odoje. Procesas prasideda, kuomet po išangės operacijų, užkietėjus viduriams ir esant kitoms situacijoms, sumažėja odos elastingumas ir tamprumas. Traumuojant pakitusią odą, atsiranda pažeidimas, kurį lydi stiprus skausmas. Atsiranda išangės rauko mėšlungis. Susitraukdamas išangės raukas užspaudžia kraujagysles ir sukelia kraujotakos sutrikimus. Išangės žaizdos kraštuose esantys audiniai negauna deguonies, o tai trikdo gijimo procesus. Žaizdos persistuoja ir sukelia komplikacijas, kurios stipriai pablogina ligonio gyvenimo kokybę. Skausmas ypač sustiprėja tuštinimosi metu.

 

KLINIKA

Tie patys simptomai būdingi beveik visiems pacientams-sergantieji skundžiasi stipriu skausmu išangės srityje, kuris pasireiškia tuštinantis ar defekacijos pabaigoje. Skausmas užtrunka ilgai-nuo kelių iki keliolikos valandų ir sumažėja ligoniams geriant vaistus nuo skausmo, po šiltos vonios, įstačius rektalines žvakutes. Tuštinantis taip pat pastebimas kraujas, kuris būna ryškios raudonos spalvos. Kraujas nulaša ant išmatų ar tualetinio popieriaus. Sergant išangės įplėša, kraujas nebūna įsimaišęs į išmatas, jo kiekis paprastai nedidelis. Ligoniams, sergantiems išangės įplėša, dažnai diagnozuojams ir vidurių užkietėjimais. Kai kuriais atvejais viduriai užkietėja ankščiau nei atsiranda išangės įplėša ir yra įplėšos priežastis, o kiti ligoniai, atsiradus įplėšai, sąmoningai nesituština, kad nesukeltų skausmo.

Ligos eiga banguojanti-pastebimi pagerėjimo ir paūmėjimo periodai. Liga pasunkėja pakeitus maistą, užkietėjus viduriams ir pan. Ligą būtina gydyti, nes procesui užsitęsus, išangės raukas dėl nuolatinio žaizdų atsiradimo ir jų gijimo procesų surandėja, sumažėja jo elastingumas, o tai gali sukelti išmatų nelaikymą, kuris ypatingai apsunkina ligonių gyvenimą. Galimos ir kitos komplikacijos- išangės fistulės, išangės kanalo susiaurėjimas.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas gali teisingai nustatyti diagnozę išklausęs paciento nusiskundimus, nes simptomai pakankamai tipiški ligai. Išangės žaizdas galima pamatyti apžiūrint išangės sritį. Sukėlus nejautrą atliekamas ir tyrimas pirštu. Tyrimo metu apčiuopiami būdingi pakitimai-rauko mėšlungis, apčiuopiama žaizda. Vyresniems nei 50 metų pacientams atliema rektoromanoskopija-tai tyrimas su specialiu instrumentu, kurio metu apžiūrima tiesioji žarna. Tyrimu siekiama atmesti kitas pavojingas tiesiosios žarnos ligas, pvz. tiesiosios žarnos vėžį, kuris dažniau pasitaiko vyresniems pacientams.

 

GYDYMAS

Atsižvelgiant į situaciją galima pasirinkti konservatyvų arba chirurginį gydymą. Konservatyvus gydymas susideda iš mitybos ir tuštinimosi korekcijos, medikamentų mažinančių uždegimą ir skausmą, atpalaiduojančių rauką. Mityba koreguojama skiriant daugiau nesuvirškintų augalinių skaidulų ir celiuliozės turinčių produktų-sėlenų, slyvų, burokėlių, morkų, persikų ir kt. Patariama gerti daugiau vandens ir atsisakyti alkoholio, aštrių patiekalų. Tuštinimasis palengvinamas tiek pakeitus mitybą, tiek vartojant vidurius laisvinančius vaistus, klizmas, vazelino aliejų. Fizinis aktyvumas gerina virškinamojo trakto veiklą ir sergančiojo būklę. Šiltos sėdimos vonelės su kalio permanganatu naudojamas kiekvieną kartą pasituštinus. Jos atpalaiduoja išangės rauką ir padeda apsisaugoti nuo komplikacijų, nes turi dezinfekcinį poveikį, padeda palaikyti išangės srities higieną. Būklei pagerinti gali būti skiriamos žvakutės ir tepalai. Dar skiriami vitaminai A ir E. Išangės rauką atpalaiduoja nitroglicerino vaistai. Jie taip pat pagerina išangės srities kraujotaką. Galimos ir botulino toksino injekcijos į išangės rauką. Botulino toksinas yra specifinė medžiaga, kuri sukelia laikiną rauko parezę, trunkančią apie 1 mėnesį. Šis metodas skatina žaizdų gijimą, nes taip pat pagerina kraujotaką.

Chirurginis gydymas pasirenkamas esant stipriam skausmui, neveiksmingam konservatyviam gydymui. Chirurginis gydymas efektyvus apie 80-90 proc. pacientų, tačiau taip pat dažnos ir operacijų komplikacijos-išmatų nelaikymas, fistulės.

PROFILAKTIKA

Vengti vidurių užkietėjimo ir stanginimosi. Gydyti atsiradusią įplėšą.