Insultas (smegenų infarktas)

INSULTAS (SMEGENŲ INFARKTAS)


APIBRĖŽIMAS

Insultas yra ūmus židininis galvos ar nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas. Kraujotakos sutrikimas gali atsirasti, kuomet sutrinka kraujo pritekėjimas į smegenis arba plyšus smegenų kraujagyslei ir išsiliejus kraujui. Insultas sukelia staiga atsirandančią ir greitai progresuojančią būklę. Skiriami du insulto tipai:

1. Išeminis insultas, dar vadinamas smegenų infarktu, sukeliamas smegenų arterijų blokavimo. Šis tipas sudaro 85 proc. visų insultų atvejų.

2. Hemoraginis insultas, arba kraujosrūva, pasireiškia trūkus smegenų kraujagyslei. Sudaro likusius 15 proc. visų insultų. Kraujosrūva gali būti subarachnoidinė, intracerebrinė ir subdurinė.

Toliau aptarsime dažniausią insulto tipą – smegenų infarktą.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Smegenų infarkto dažnis yra nuo 100 iki 300 atvejų 100 000 gyventojų. Palyginus su kitomis Europos šalimis, sergamumas insultu yra didelis. Mirtys nuo insulto sudaro 10 proc. visų mirčių. Didžiausi mirtingumo rodikliai yra Azijos ir Rytų Europos šalyse. Jungtinėse Amerikos Valstijose insultas yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis ir dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastis. Vyrams insultas dažnesnis jaunesniame amžiuje, o vyresniame amžiuje ši būklė dažniau pasitaiko moterims.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Smegenų ląstelėms funkcionuoti reikalingas nuolatinis deguonies ir gliukozės tiekimas. Insultas atsiranda, kuomet nutraukiamas kraujo pritekėjimas į smegenis, o tuo pačiu jų aprūpinimas deguonimi ir gliukoze. Tai sukelia smegenų ląstelių mirtį. Sutrikusio kraujo pritekėjimo pagrindinės priežastys:

1.  Susiaurėjusio smulkios smegenų kraujagyslės – jų spazmą gali sukelti prieš tai įvykęs subarachnoidinis kraujavimas. Tuomet išeminis insultas pasireiškia kaip kraujavimo pasekmė.

2.  Aterosklerozė (arterijų sukietėjimas). Proceso metu susidaro aterosklerozinė plokštelė, kuri pažeidžia kraujagyslę, formuojasi trombas, kuris dažnai užkemša smegenų kraujagysles.

3.  Embolas (keliaujantis kraujo krešulys) iš širdies ar kitų kraujagyslių.

4.  Būklė, kuomet padidėja kraujo krešėjimas ir formuojasi trombai. Taip atsitinka sutrikus kraujo krešėjimo sistemai.

5.  Sumažėjęs kraujo pritekėjimas į kraujagysles dėl širdies veiklos sutrikimo.

Insulto atsiradimą lemia rizikos veiksniai, kurių svarbiausi yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, diabetas, senyvas amžius.

 

KLINIKA

Insultas – ūmi būklė, todėl ligoniui pagalbą reikia suteikti kuo greičiau. Bendri insulto simptomai:

1.  Staigus veido, rankos, kojos (ypač vienos pusės) tirpimas;

2.  Staigus sumišimas, sutrikusi kalba ar suvokimas;

3.  Sutrikęs regėjimas (viena ar abiem akimis);

4.  Pasidaro sunku vaikščioti, svaigsta galva, sutrinka koordinacija ir pusiausvyra;

5.  Atsiranda labai stiprus galvos skausmas, kurio priežastis nežinoma.

Atsiradus tokiems simptomams reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

 

DIAGNOSTIKA

Pirmiausia gydytojas išsiaiškina ligos istoriją, svarbiausi klausimai kur ir kada simptomai prasidėjo ir kokia buvo simptomų raida. Išsiaiškinami insulto rizikos veiksniai. Neurologinio tyrimo metu, nustačius kokios žmogaus funkcijos sutriko, galima įtarti, kuri smegenų vieta buvo pažeista. Medicinos personalas stebi ligonio gyvybines funkcija, atlieka kraujo tyrimą, užrašoma elektrokardiograma. Iš vizualinių tyrimų dažniausiai atliekama galvos kompiuterinė tomografija. Tyrimas padeda atmesti kraujavimo į smegenis, naviko diagnozes - jie gali sukelti simptomus, imituojančius smegenų infarktą. Retai atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas – tai informatyvus, bet sunkiai prieinams tyrimas, taip pat jis ilgai trunka ir todėl dažnai netinka esant ūmiai būklei. Pagal galimybes taikoma kompiuterinės tomografijos angiografija, magnetinio rezonanso angiografija, ultragarsinis kraujagyslių tyrimas.

 

GYDYMAS

Esant galimybei taikomas vaistas, kuris ištirpina krešulį -audinių plazminogeno aktyvatorius (Actilyse). Tačiau jis tinka tik nedidelei, pagal specialius kriterijus atrinktai pacientų daliai. Labai svarbus laikas nuo simptomų atsiradimo ir gydymo pradžios. Praėjus daugiau nei 3 valandoms po ligos pradžios, gydymas Actilyse nebetaikomas.

Pacientams ūminio insulto pasikartojimo rizikai mažinti skiriama gerti aspirino po 100 miligramų kartą per dieną. Leidžiami į veną izotoniniai tirpalai. Jei pacientas karščiuoja- skiriami antipiretikai ir kitos priemonės, mažinančios temperatūrą. Traukuliai gydomi prieštraukuliniais vaistais.

Praėjus ūmiai fazei po insulto, taikoma reabilitacija, fizinė terapija – siekiama sugrąžinti prarastas funkcijas.

 

PROFILAKTIKA

1.  Svarbu žinoti savo kraujo spaudimą ir,esant hipertenzijai, su gydytojo pagalba reikia ją tinkamai kontroliuoti.

2.  Reikia gydyti širdies veiklos sutrikimus.

3.  Patariama mesti rūkyti, nes rūkymas padvigubina insulto riziką.

4.  Vartokite alkoholį saikingai.

5.  Atlikite kraujo tyrimus dėl cholesterolio.

6.  Sergantys diabetu turi ypatingai rūpintis savo sveikata.

7.  Reguliarus fizinis aktyvumas mažina insulto riziką.

8.  Rinkitės maistą, turintį mažiau druskos ir riebalų.