Impotencija

Impotencija

 

APIBRĖŽIMAS

Impotencija (lot. impotentia – silpnumas, bejėgiškumas), vyro normalios lytinės funkcijos sutrikimas, lytinė bejėgystė. Impotencija yra apibrėžiama kaip nesugebėjimas pasiekti ar išlaikyti erekciją tiek, kad būtų užbaigtas lytinis aktas.


EPIDEMIOLOGIJA

Impotencija tampa tikėtinesnė metams bėgant. Apie 2 proc. vyrų, perkopusių 4-ąjį dešimtmetį, 25 proc. perkopusių 6-ąjį dešimtmetį, ir 80 proc. perkopusių 8-ąjį dešimtmetį. Visame pasaulyje nuo erekcijos sutrikimų kenčia apie 152 mln. vyrų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Priežastys gali būti įvairių kilmių:

  • Psichogeninės
  • Organinės
  • Medikamentai ir kitos medžiagos
  • Endokrininės sistemos sutrikimai
  • Neurogeninės priežastys

Dažniausios organinės kilmės impotencijos priežastys – tai įvairūs varpos ir arterinių venų pažeidimai (dėl traumų ar veninio nepakankamumo). Erekcijos problemos (erekcijos nebuvimas, per trumpa erekcija, per silpna erekcija ir kt.) atsiranda, kai nėra pakankamas arterinio kraujo pritekėjimas į varpos akytkūnius ir vyrauja per greitas veninio kraujo ištekėjimas iš jos.

Šlapimo pūslės sutrikimai taip pat koreliuojasi su erekcijos disfunkcija. Taip pat problemų gali sukelti Parkinsono liga. Vyrai, kurie patyrė širdies smūgį arba yra priklausomi nuo alkoholio tai pat priklauso padidintos rizikos grupei, kadangi būna pažeidžiamos jų sėklidės bei mažėja testosterono kiekis organizme.

Psichogeninio pobūdžio impotencijos priežastys taip pat gali būti įvairios. Impotencija dėl organinių priežasčių vystosi palaipsniui, iš lėto (metais), o impotencija dėl psichologinių priežasčių kyla staiga – tai pagrindinis organinės ir psichologinės impotencijos skirtumas.

Psichogeninės priežastys būdingesnės jauniems žmonėms. Įtakos gali turėti vaikystėje patirtos psichologinės traumos, auklėjimas, atsitiktinės nesėkmės, prastos seksualinio gyvenimo sąlygos ar nesusiklostęs seksualinis gyvenimas su partnere.


KLINIKA

Impotencija pasireiškia vyrų lytinio potraukio, susijaudimo nebuvimu, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimu.

Psichogeninė impotencija pasireiškia, kai nėra erekcijos, negalima pasiekti ar palaikyti adekvačios erekcijos arba ji išnyksta nepabaigus lytinio akto; miegant erekcija normali. Organinė impotencija - nėra erekcijos arba negalima pasiekti adekvačios erekcijos; erekcija miegant taip pat sutrikusi.


DIAGNOSTIKA

Visų pirma reikia išsiaiškinti ar tai psichogeninė ar organinė impotencija, t.y.koreliuoti impotenciją su erekcijos buvimu miego metu. Organinės impotencijos atveju ieškoma bus šalutinių organinių disfunkcijų, kitų organų sistemų sutrikimų.


GYDYMAS

Gydymo taktika priklauso nuo impotencijos sutrikimo etiologijos.

Erekcijos sutrikimus galima efektyviai gydyti vaistais. Potenciją gerina geriamieji medikamentai (sildenafilis, vardenafilio chloridas, tadalafilis), gali būti implantuojami įvairūs implantai, taikomos specialios injekcijos. Jei erekcijos sutrikimus sukėlė liga, daugeliu atvejų problemą taip pat įveikia vaistai. Lytinės funkcijos atstatymui paskiriama tinkama lytinių vyriškų hormonų – androgenų pakaitinė terapija.

Jei priežastys psichologinės, rekomenduojama psichologo, psichoterapeuto kosultacija, taikoma psichoterapija, psichoseksualinis auklėjimas, kurių pagrindiniai patarimai yra aktyvus poilsis, turiningas laisvalaikis, santykių su partnere suderinimas, gerų emocijų skatinimas, žalingų įpročių atsisakymas, sportas.

Dabar yra net du chirurginiai būdai, padedantys išsaugoti vyriškumą. Pirmasis – tai operacija, kurios metu į kapšelį įdedamas specialus implantas, padedantis „pastatyti“ varpą reikiamu metu. Kitas būdas – tai operacija, kurios metu koreguojamos kraujagyslės, tiekiančios kraują į lytinius organus. Beje, pastarasis būdas dar tik bandymo etape, todėl tai pakankamai pavojinga.


PROFILAKTIKA

Vengti stresinių situacijų, gydyti šalutines ligas.