Hodžkino limfoma

Hodžkino limfoma


APIBRĖŽIMAS

Hodžkino limfoma – imuninės sistemos, kurios audinių yra randama limfmazgiuose, blužnyje, kepenyse, kaulų čiulpuose ir kt. vietose, vėžys.


EPIDEMIOLOGIJA

  • Dažniausiai pasitaiko 20-35 metų amžiuje
  • Antras pikas pasireiškia vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms
  • Vyrai serga dažniau nei moterys.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Rizikos veiksniai:
- amžius. Dažniausiai liga vystosi 15-34 gyvenimo metais ir vyresniems nei 55 metų asmenims;
- lytis. Dažniau serga vyrai;
- šeiminė anamnezė. Sergančiųjų Hodžkino limfoma broliai bei seserys turi didesnę, nei bendra populiacija, riziką susirgti šia liga;
- virusai. Buvusi Ebstein-Barr viruso infekcija gali būti susijusi su didesne Hodžkino limfomos rizika.

Kaip ir kitų vėžių, ligos atsiradimo priežastis nėra aiški. Hodžkino limfomos atsiradimas siejamas su persirgta infekcine mononukleoze, kurią sukelia Epštein-Baro virusas, imuninės sistemos susilpnėjimu (daugiausia dėl ŽIV infekcijos).


KLINIKA

Dažniausiai pirmieji ligos požymiai yra asimetrinė, neskausminga limfadenopatija. Padidėję kaklo limfmazgiai nustatomi apie 60-70 proc. atvejų, pažastų –   10-15 proc., tarpuplaučio - 6-11 proc. Galimas kepenų ir blužnies padidėjimas, tačiau retai būna masyvus. Gali būti pažeistas bet kuris organas (pvz., plaučiai, oda, kaulai, virškinamoji sistema, kaulų čiulpai), tačiau ligos pradžioje pasitaiko retai. Dažniausiai liga prasideda neskausmingu įvairių limfmazgių grupių padidėjimu. Jei ligos pradžioje Hočkino limfoma pasireiškia kaklo limfadenopatija ir vėliau plinta į pilvo, kirkšnių limfmazgius, tai ne Hočkino limfomoms ši taisyklė negalioja – liga gali manifestuoti bet kurių limfinių mazgų padidėjimu. Ne Hočkino limfomos daug dažniau pažeidžia ekstralimfinius organus, taip liga gali ir prasidėti. Dažniausiai pažeidžiamas žarnynas, kaulų čiulpai, centrinė nervų sistema, kaulai. Limfoma pasitaiko visoms amžiaus grupėms, tačiau dažniausiai pasireiškia sulaukus 50 metų amžiaus.


DIAGNOSTIKA

Pagrindinis ir svarbiausias diagnostikos būdas yra didžiausio, labiausiai pažeisto limfmazgio biopsija ir histologinis ištyrimas. Morfologinį ligos pagrindą sudaro Rid-Štembergo gigantai, apsupti limfocitų, eozinofilų ir kitų reaktyvių ląstelių. Navikinių ląstelių, jungiamojo audinio kiekis bei reaktyvių ląstelių santykis nulemia keturis morfologinius Hočkino limfomos variantus. Pastaruoju metu, ligą gydant agresyviai, šių variantų prognostinė reikšmė praranda savo svarbą.

Stadijai patikslinti atliekami:

  • kraujo tyrimai,
  • krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas (pageidautina kompiuterinė tomografija),
  • pilvo organų ir mažojo dubens kompiuterinė tomografija,
  • esant labiau progresavusiai ligai – kaulų čiulpų biopsija.

GYDYMAS

Gydymo tikslas – sunaikinti kuo daugiau vėžinių ląstelių, pasiekti ligos remisiją. Pasirenkant gydymo būdą reikšmės turi ne tik ligos stadija, bet ir paciento amžius, bendra sveikatos būklė, ligos simptomai, nėštumas. Hodžkino limfoma dažniausiai gydoma radioterapija ar chemoterapija. Gydytojas gali pasirinkti vieną iš šių metodų ar jų kombinaciją.

Taikant spindulinę terapiją, gydymas trunka 6-8 savaites. Švitinama jonizuojančia spinduliuote limfomos apimti limfmazgiai ir pažeisti organai.
Chemoterapijai naudojami kelių vaistų deriniai. Jie gali būti sulašinami į veną arba geriami tablečių pavidalu. Chemoterapija taikoma kursais kas 3-4 savaites, o pats gydymas trunka 4-6 mėnesius.


PROFILAKTIKA

Nėra.