HEPATITAS


APIBRĖŽIMAS

Hepatitas - tai bet kokios kilmės kepenų uždegimas. Ligą gali sukelti:

-virusai ir bakterijos;

-toksinių medžiagų poveikis;

-kepenų pažeidimas dėl kraujotakos sutrikimo;

-autoimuninė liga;

-pilvo trauma kepenų srityje.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai hepatitą sukelia virusai: hepatito A virusas, hepatito B virusas ar hepatito C virusas. Kiti virusai, kurie gali sukelti kepenų uždegimą: hepatito D ir E virusai, citomegalo virusas (CMV), Epstein Barr virusas, vėjaraupių virusas. Hepatito B viruso infekcija yra viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Pasaulyje apie 2 milijardus gyventojų yra infekuoti HBV (hepatito B viruso) infekcija. Kasmet miršta apie 1 milijonas žmonių. Lietuvoje apie 2-7 procentus gyventojų yra HBV nešiotojai. Sergamumas hepatito C viruso (HCV) sukelta infekcija pasaulyje svyruoja nuo 0.1 iki 5 proc.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

HBV priklauso Hepadnaviridae šeimai, tai yra DNR virusas. Užsikrečiama:

•Heteroseksualių santykių metu su sergančiu partneriu (41 proc.);

•Vartojant intraveninius narkotikus, kai adata dalinamasi su sergančiuoju (15 proc.);•

•Homoseksualių santykių su sergančiuoju metu (9 proc.);

•Buitinio kontakto su sergančiuoju metu (2 proc.);

•Profesinio medicinos darbuotojų kontakto metu (1 proc.);

•Nežinomas užsikrėtimo kelias (1 proc.).

Virusas patekęs į organizmą puola kepenų ląsteles ir jas infekuoja. Tuomet suaktyvinama organizmo sistema- imuninis atsakas nukreiptas prieš infekuotas kepenų ląsteles. Jei imuninės sistemos aktyvumas pakankamas, virusas eliminuojamas iš organizmo. Kitu atveju, infekcija sukelia lėtinį hepatitą. Lėtinio hepatito pasekmės yra kepenų cirozė (randėjimas), kepenų vėžys ir kepenų funkcijos nepakankamumas.

HCV virusas yra RNR virusas. HCV užsikrėtimo keliai:

•Per švirkštus;

•Kraujo perpylimai(iki 1992 metų);

•Hemodializės metu;

•Per seksualinius kontaktus;

•Infekuota motina gali perduoti vaisiui.

HCV virusas tiesiogiai žaloja hepatocitus. 15-30 proc. užsikrėtusiųūmia HCV infekcija pasveiksta, o likusiems asmenims infekcija pereina į lėtinę formą.

 

KLINIKA

Po užsikrėtimo HBV, praėjus 1savaitei -1 mėnesiui, pasireiškia simptomai, kurie yra nespecifiniai:

•Silpnumas,

•Apetito stoka,

•Šleikštulys,

•Karščiavimas,

•Sąnarių skausmas,

•Odos niežulys,

•Skausmas dešinėje pašonėje,

•Odos bėrimas,

•Patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos.

2-3 savaitę po užsikrėtimo pradeda ryškėti odos ir gleivinių pageltimas, nes kepenys nebegali iš kraujo pašalinti pigmento bilirubino ir padidėjęs jo kiekis suteikia spalvą odai ir gleivinėms.

Trečdaliui užsikrėtusių HBV infekcija nepasireiškia jokiais simptomais.

Vienam iš penkių ligonių infekcija pereina į lėtinę formą- asmuo atrodo sveikas, tačiau jis yra virusų nešiotojas arba pasireiškia lėtinis aktyvus hepatitas, kuomet simptomai panašūs į ūmios fazės klinikinį pasireiškimą.

Lėtinis HCV hepatitas dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, daliai ligonių gali būti jaučiamas silpnumas, pykinimas, niežulys ir diskomforto jausmas po šonkauliais dešinėje pusėje. HCV infekcija gali pažeisti ir kitas organizmo sistemas- pasireiškia krioglobulinemija (kraujyje yra pakitę baltymai, kurie agliutinuoja žemoje temperatūroje), odos pažeidimais, sąnarių ir raumenų skausmais, inkstų ligomis, nervų ar endokrininės sistemos pažeidimais.

 

DIAGNOSTIKA

Hepatitas B yra įtarimas, kai apklausiant ligonį ar fizinės jo apžiūros metu išaiškėja rizikos faktoriai ar simptomai būdingi HBV infekcijai. Tuomet atliekami specifiški kraujo tyrimai, padedantys nustatyti HBV. Kraujyje ieškoma HBV antigenų ir antikūnių prieš juos. Tyrimai taip pat padeda nustatyti infekcijos ūmumą. HBV turi tris antigenus, kurie dažniausiai naudojami atliekant HBV testus – paviršiaus antigenas HbsAg, šerdinis antigenas HbcAg ir E antigenas HbeAg. Taip pat atliekama kepenų biopsija ir histologinis tyrimas, vertinamas kepenų fermentų kiekis kraujyje – išsiaiškinamas kepenų struktūros ir funkcijos pažeidimo laipsnis.

HCV infekcija taip pat įtariama remiantis rizikos veiksniais (intraveninis narkomanas, perpiltas kraujas iki 1992 metų ir t.t.). Kadangi kliniškai infekcija dažniausiai nepasireiškia, neretai HCV infekcija randama atsitiktinai atliekant tyrimus. Diagnozuojant HCV tiriami kepenų fermentai (AST, ALT) kraujyje- jų kiekis būna padidėjęs; atliekami virusologiniai tyrimai (antiHCV, HCV RNR nustatymas kraujyje, viruso genotipo identifikavimas). Taip pat atliekama kepenų biopsija ir histologinis tyrimas.

 

GYDYMAS

Didžiajai daliai užsikrėtusių tiek HBV, tiek HCV infekcija pakanka poilsio režimo, tinkamos mitybos ir jie visiškai pasveiksta. Vis dėlto, jie turi būti stebimi, kad neišsivystytų lėtinės ligos ir tokiems asmenims turi būti paaiškinama, kaip jie turi elgtis, kad neplatintų viruso.

Jei HBV ar HCV infekcija trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (lėtinė virusinė infekcija, kuomet virusai organizme nuolat dauginasi) taikomas medikamentinis gydymas. HBV infekcija gydoma alfa interferonu arba lamivudinu arba šių vaistų deriniu. Alfa interferonas yra injekcijomis į paodį leidžiamas biologinismedikamentas, kuris skatina imuninę sitemą kovoti su virusais. Lamivudinas- taiantivirusiniai vaistai, vadinami nukleozidų analogais, kurie slopina patį virusą.  Lėtinio HCV hepatito gydymas yra kombinuotas- skiriamas interferonas ir nukleozidų anlogas (ramivudinas). Lėtiniam hepatitui gydyti naudojami medikamentai turi stiprų poveikį organizmui, todėl dažnos nepageidaujamos reakcijos.

 

PROFILAKTIKA

Geriausia HBV profilaktikos priemonė yra skiepai. Būtinai pasiskiepyti turėtų asmenys, gyvenantys su asmeniu, turinčiu šį virusą. Taip pat būtinai paskiepyti reikia naujagimius, vaikus. Pasiskiepyti turėtų ir padidintos rizikos asmenys (medicininis personalas, kalėjimų darbuotojai ir pan.), asmenys, kuriems atliekamos hemodializės. Skiepijama tris kartus: antra vakcinos dozė skiriama praėjus mėnesiui po pirmosios, trečia - praėjus 6 mėnesiams. Paprastai daugelis po vakcinacijos įgyja ilgalaikį imunitetą. Apie skiepų efektyvumą sprendžiama pagal apsauginių antikūnų titrą (anti-Hbs). Skiepai nepadės jau sergantiems. Taip pat šie skiepai neapsaugos nuo hepatito A, hepatito C ar kitų kepenų ligų. Nuo HCV skiepų kol kas nėra sukurta, todėl vienintelė apsaugos priemonė- profilaktikos priemonės, kurios stabdo viruso plitimą.