Gūžys (Struma)

GŪŽYS (STRUMA)


APIBRĖŽIMAS

Gūžys (struma) – tai padidėjusi skydliaukė, esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei).

 

EPIDEMIOLOGIJA

Virš 90% visų skydliaukės susirgimų yra eutiroidiniai gūžiai. Tai labiausiai paplitusi endokrininė liga. Moterys serga 4 kartus dažniau negu vyrai.

 

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Endeminė struma išsivysto dėl jodo stygiaus organizme, o sporadinė struma atsiranda kuomet didėja skydliaukės hor­monų poreikis (lytinis brendimas, nėštumas, klimakterinis periodas), vartojamas litis ir kitos skydliaukei kenksmingos medžiagos. Jodo trūkumas skatina skydliaukę didėti.

 

KLINIKA

Pagrindinis simptomas – kaklinės skydliaukės padidėjimas. Gūžys turi tris padidėjimo stadijas:

                      Ia – tik mazgas, skydliaukė normalaus dydžio;

                      Ib – gūžys matomas tik atlošus galvą;

                      II – gūžys matomas esant normaliai galvos padėčiai;

                      III – gūžys matomas iš toli, deformuoja kaklą.

Gūžiui būdingas paslankumas rijimo metu. Kol nėra komplikacijų ligonis nieko nejaučia. Dažniausia nustatoma atsitiktinai. Gūžiu sergama ilgai, ligos eiga lėtinė. Žmogus dažnai net nežino turintis gūžį. Gūžys gali sukelti komplikacijas:

1.      Atsiranda trachėjos kompresijos požymiai- sutrinka ryjimas, atsiranda dusulys, veninė stazė, pakinta trachėjos forma;

2.      Skydliaukės autonomijos vystymasis- mazgai aktyvuojasi ir pradeda gaminti per didelį kiekį hormonų. Atsiranda hipertireozės (padidintos skydliaukės funkcijos) požymiai.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas apžiūrėdamas pacientą pastebi padidėjusią skydliaukę. Čiuopiant pirštais nustato jos dydį, konsistenciją, mazginius pakitimus. Toliau gali būti atliekami tokie tyrimai:

1. Hormonų tyrimas- sergant gūžiu hormonai bus nepakitę.

2. Ultragarso tyrimas svarbus siekiant išsiaiškinti, ar skydliaukėje nėra mazgų, įvertinti liaukos ir aplinkinių organų santykį, liaukos kraujotaką (Doplerio tyrimas).

3. Skydliaukės scintigrafija. Šio tyrimo negalima daryti vaikams, jaunoms moterims ir nėščioms.

4. Skydliaukės skenografija.

5. Skydliaukės aspiracinė biopsija. Tai daroma norint atmesti skydliaukės vėžio diagnozę.

6.  Krūtinės ląstos rentgeno tyrimas padeda nustatyti trachėjos ir stemplės dislokaciją.

7. Kaklo ir krūtinės ląstos organų kompiuterinė tomografija atliekama retai, esant indikacijoms, siekiant ligą atskirti nuo kitos patologijos.

 

GYDYMAS

Konservatyviai gydoma skiriant skydliaukės hormonus, kurie mažina TSH perteklinę produkciją – hipertrofijos priežastį. Gūžys sumažėja (sumažėjimo efektas: apie 30% pradinio tūrio). Preparatai: pvz., L-Thyroxin HenningÒ, EuhyroxÒ. Jaunų pacientų difuzinis gūžys be autonomijos gydomas jodidu. Gali būti taikomas ir kombinuotas gydymas skydliaukės hormonais ir jodidu.

Chirurgiškai gydomi dideli mazginiai gūžiai, kai spaudžiami kaklo organai, taip pat šalti mazgai (kai yra bent mažiausias įtarimas dėl malignomos), gūžiai su autonomija.

PROFILAKTIKA

Pagrindinė profilaktikos priemonė- jodo vartojimas. Profilaktinė paros jodo dozė žmogui yra 200 mikrogramų. Pigiausias būdas- druskos jodavimas. Ši druska turi būti laikoma sandariai uždaryta. Įdėjus ją į verdantį vandenį, išgaruoja, todėl geriau dėti į paruoštą valgį. Alternatyva – jūros kopūstai, dumbliai, kartais joduojami pieno produktai. Jodą vartoti reikia su selenu. Apie 3 proc. jodo poreikio galima prikvėpuoti iš oro, pvz. pajūryje, bet tai turi mažai reikšmės.