Glaukoma (atviro kampo ir uždaro kampo)


APIBRĖŽIMAS

Glaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Glaukoma yra akių liga, kurią sukelia padidėjęs akies vidinis spaudimas, pažeidžiąs regos nervą ir tinklainės ląsteles, kai sutrinka skysčių tekėjimas akyje. Nepastebimai, lėtai pradeda siaurėti akiplotis.


EPIDEMIOLOGIJA

Apie 10—15% aklųjų išsivysčiusiose šalyse yra apakę dėl glaukomos. Dažniausiai pirmine glaukoma serga vyresni kaip 50 metų žmonės (maždaug 1% visų tokio amžiaus gyventojų). Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnis pavojus susirgti glaukoma. 70—80 metų žmonių ja serga 3—4%. Glaukoma apima abi akis, dažniausiai vieną akį anksčiau, kitą — vėliau. Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje yra apie 32 tūkst. sergančiųjų glaukoma. Šia liga dažniau serga vyresni asmenys, kuriems virš 40 metų amžiaus, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Akis turi priekinę ir užpakalinę kameras, kurias užpildo skystis - vandeninis druskų ir maisto medžiagų tirpalas. Jis maitina lęšiuką ir rageną, pašalina medžiagų apykaitos produktus. Sutrikus nutekėjimui, skystis kaupiasi kamerose, didindamas akispūdį, vis labiau spausdamas akį iš vidaus. Tai pažeidžia regos nervą, kuris perduoda vaizdą į smegenis. Jis pradeda negrįžtamai nykti. Padidėjus akispūdžiui žmogus nebemato kai kurių regėjimo lauko dalių, ir regėjimo laukas pamažu vis siaurėja.

Glaukomų rizikos veiksniai:

Kontroliuojami:

  1. Akispūdis
  2. Kraujagyslinė disreguliacija

Nekontroliuojami:

  1. Amžius
  2. Lytis
  3. Šeimyninė anamnezė
  4. Rasė
  5. Refrakcija

Pirminės glaukomos atsiradimo priežastys iki šiol nevisiškai išaiškintos. Manoma, kad ligai atsirasti turi įtakos labai daug faktorių, kuriuos daugiausia lemia paveldimumas. Jis sąlygoja akies anatominės struktūros savitumus, pakitimus akyje, priklausančius nuo amžiaus, individualių amžiaus pakitimų intensyvumą organizme, neuroendokrininės sistemos savybes bei medžiagų apykaitos ypatumus.

Atviro kampo glaukoma – tai dažniausiai sutinkama glaukomos forma. Jos metu dėl pakitimų drenažinėje akies sistemoje pamažu sutrinka skysčių nutekėjimas per trabekulių tinklą, ir akispūdis vis didėja.

Uždaro kampo glaukoma – retesnė. Lęšiukas prisispaudžia prie rainelės ir vyzdžio, taip sutrikdydamas akies skysčio nutekėjimą iš užpakalinės akies kameros į priekinę. Rainelės šaknis užspaudžia priekinės kameros kampą bei trabekulas ir skystis iš akies nebegali nutekėti, akispūdis labai pakyla, todėl išsivysto ūmus glaukomos priepuolis.

Kokia yra glaukomos stadija, nustatome pagal akipločio ir regos nervo disko būklę. Skiriamos 4 glaukomos stadijos. Kad diagnozė būtų užrašyta trumpiau, visos keturios stadijos žymimos romėniškais skaitmenimis.


KLINIKA

Simptomai:

  • Ašarojimas
  • Akių skausmas
  • Svetimkūnio pojūtis akyje
  • Akių niežėjimas
  • Regėjimo aštrumo mažėjimas
  • Regėjimo sutrikimai.
  • Glaukomų diagnostika remiasi klasikine triada:
  • Akispūdžio patologiniai svyravimai – nustatomas tonometrijos būdu
  • Regos nervo skaidulų ir disko pakitimai – nustatomi oftalmoskopuojant, atliekant nervinių skaidulų analizę, tinklainės tomografiją, topografiją
  • Tipiniai akipločio defektai – nustatomi perimetrijos būdu.

Glaukoma neturi diagnostinio “žymeklio”, pagal kurį būtų galima anksti ir neabejotinai diagnozuoti ligą. Kadangi yra įvairių glaukomų klinikinių formų, klasikinė triada dažnai išryškėja tik vėlesnėse ligos stadijose, kuomet stebimi jau toli pažengę ir negrįžtami regos nervo pakitimai.


DIAGNOSTIKA

Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika, tačiau tuomet oftalmologinė pagalba jau būna pavėluota.
Glaukomos diagnozė patvirtinama, remiantis nustatytais rizikos veiksniais, klinikiniais požymiais ir funkciniais pakitimais. Ankstyvame laikotarpyje pakitimai gali būti nežymūs. Atliekant pakartotinus matavimus po keleto mėnesių, glaukoma patvirtinama arba paneigiama, pagal pakitimų dinamiką laiko bėgyje.

Gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, apžiūri akis iš išorės. Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas. Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamas akiplotis. Būtina nustatyti glaukomos rūšį, nes nuo to priklauso ir gydymo taktika.


GYDYMAS

Glaukomos išgydyti neįmanoma, tačiau gydymas leidžia kontroliuoti ligą. Gydant glaukomą stengiamasi išlaikyti tą regėjimą, koks yra nustačius diagnozę.. Tai pasiekiama mažinant akispūdį: pagerinant akies skysčio nutekėjimą ar sumažinant jo gamybą. Glaukoma turi būti gydoma visą gyvenimą. Kadangi liga gali progresuoti, žmogui visai to nejuntant, reikalingi dažni akių patikrinimai, vertinant gydymo efektyvumą. Vaistus būtina vartoti reguliariai. Dažniausiai pradedama gydyti akių lašais.


PROFILAKTIKA

Geriausia profilaktika – ankstyva diagnostika. Anksti diagnozavus ligą, galima užkirsti kelią regos pablogėjimui ir apakimui. Visiems asmenims virš 40 metų reikia vieną kartą metuose pamatuoti akispūdį. Esant glaukomos įtarimui juos turi patikrinti akių gydytojas. Asmenys, turintys rizikos veiksnių, turėtų periodiškai tikrintis pas akių gydytoją.