Gimdos vėžys

Gimdos vėžys


APIBRĖŽIMAS

Gimdos vėžys - tai piktybinis navikas, kuris dažniausiai atsiranda gimdos gleivinėje. Daug rečiau gimdos navikas vystosi gimdos raumenyse ar kituose audiniuose. Vėliau plinta už gimdos ribų, limfiniu keliu plinta į dubens ir prieaortinius limfmazgius, o krauju metastazuoja į kitus organus. Gimdos vėžys, kuris kartais vadinamas sarkoma, yra gimdos liga, kuri paveikia gimdos raumenų audinius. Gimda yra tuščiaviduris kriaušės formos organas tarp šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos dubens srityje.


EPIDEMIOLOGIJA

Tokio gimdos vėžio tipai sudaro apie 5 proc. susirgimų ir yra vadinami gimdos sarkoma. Išsivysčiusiose šalyse gimdos gleivinės vėžys yra trečioje vietoje po krūties ir žarnyno vėžio. Premenopauzės metu liga pasireiškia retai. Tik 5-7 proc. atvejų diagnozuojami jaunesnėms, nei 50 metų moterims.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Lietuvoje kasmet apie 550 moterų suserga gimdos kūno vėžiu. Kol kas gydytojai ir mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl kai kurios moterys suserga šia piktybine liga. Tačiau atliktų tyrimų metu nustatyta, kad yra tam tikri veiksniai galintys stipriai įtakoti šios ligos atsiradimą. Svarbiausi rizikos veiksniai:

  • Amžius
  • Estrogenai
  • Viršsvoris, nutukimas
  • Paveldėti genai
  • Tamoksifeno vartojimas
  • Ligos
  • Mityba
  • Radioterapija

Moterų, vartojusių kontraceptinius vaistus, gimdos kūno vėžio rizika mažesnė.

Ligos stadija nustatoma, kai, ištyrus pacientą, įvertinamos TNM reikšmės: kokio dydžio navikas, ar yra metastazių sritiniuose limfmazgiuose ir kituose tolimuose organuose. Šiuo principu naudojamasi ir nustatant gimdos kūno vėžio stadiją:

  • 1 stadija – vėžys yra tik pačioje gimdos kūno sienelėje;
  • ◦     1A stadija – yra gimdos kūno gleivinėje;
  • ◦     1B stadija – įsiskverbęs ir į raumeninį gimdos kūno sienelės sluoksnį;
  • ◦     1C stadija.
  •   2 stadija – vėžys iš gimdos kūno įsiskverbęs ir į gimdos kaklelį;
  • ◦     2A stadija;
  • ◦     2B stadija - ir gimdos kaklelio raumeninį sluoksnį.
  •   3 stadija – vėžys išplitęs už gimdos ribų, bet neišplitęs už mažojo dubens ribų;
  • ◦     3A stadija – į kiaušintakius, kiaušides;
  • ◦     3B stadija – vėžys infiltravęs makštį;
  • ◦     3C stadija – yra vėžio metastazių artimuosiuose dubens ar ir paraaortiniuose limfmazgiuose.
  •   4 stadija – vėžys įaugęs, išplitęs, į kitus organus;
  • ◦     4A stadija – vėžys įaugęs į šlapimo pūslę ar žarnas;
  • ◦     4B stadija – vėžio metastazių yra tolimuose organuose.

Kai vėžio metastazių yra kituose organuose, tai vadinama dar metastaziniu vėžiu.


KLINIKA

Dažniausias simptomas - tai kraujavimas iš makšties pasirodantis pomenopauziniame laikotarpyje. Taip pat gali pasirodyti išskyros su krauju. Ankstyvosios stadijos sarkoma gali neturėti jokių požymių. Susirgus gimdos gleivinės vėžiu, pirmieji simptomai visada susiję su neaiškios kilmės kraujavimu iš makšties, vandeningomis išskyromis, skausmu lytinių santykių metu, dubens skausmu. Maudimas, skausmingumas strėnų srityje ar pilvo apačioje gali būti gimdos kūno vėžio simptomas ir nesant kraujavimo iš gimdos.
Skausmingi lytiniai santykiai gali būti ir dėl gimdos kūno vėžio.


DIAGNOSTIKA

Gydytojas apžiūri pacientę, paskiria šlapimo ir kraujo laboratorinius tyrimus. Apžiūrėjimo metu paimamas mikroskopinis makšties tepinėlis, kuriame nustatoma, ar yra pakitusių ląstelių gimdos kaklelyje. Ar yra vėžio ląstelių gimdoje parodo biopsija. Įtariant gimdos vėžį mikroskopiškai tyrinėjamos gimdos ertmės išgramdos.

  • Gimdos echoskopija
  • Histeroskopija ir biopsija
  • Gimdos kaklelio kanalo dilatacija ir gimdos kiuretažas
  • Kraujo tyrimai
  • Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas
  • Kompiuterinė tomografija (KT)
  • Magnetinio rezonanso tomografija.


GYDYMAS

Gydymo metodai - chirurginis ir radioterapinis. Rečiau taikoma hormonų terapija ir chemoterapija. Kai liga nustatoma ankstyvos stadijos, kai navikas tebėra tik gimdoje, sėkmingai gydoma chirurginiu būdu pašalinant gimdą, t. y. atliekant operaciją, vadinama histerektomija. Ligai išplitus į kitas kūno sritis, gali būti taikomas gydymas moteriškuoju hormonu progesteronu, siekiant sumažinti naviko apimtį ir tokiu būdu kontroliuoti ligos simptomus. Chemoterapija gali būti taikoma, kai liga atsinaujina arba yra išplitusi į kitus, toli nuo gimdos esančius organus ir jos nepaveikia gydymas progesteronu.


PROFILAKTIKA

Vengti rizikos veiksnių.