Gimdos kaklelio vėžys

Gimdos kaklelio vėžys


APIBRĖŽIMAS

Gimdos kaklelio vėžys – moterų liga, šiuo metu pasaulyje antras pagal dažnumą moterų vėžinis susirgimas (po krūties vėžio) bei trečias pagal mirštamumą. Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių vėžio rūšių, tampančių moterų mirties priežastimi. Gimdos kaklelio vėžys – tai liga, kuri prasideda gimdos kaklelyje (t.y. gimdos dalyje, atsiveriančioje į makštį) ir negydoma gali tapti mirties priežastimi.


EPIDEMIOLOGIJA

Gimdos kaklelio vėžys yra palyginti dažna moterų onkologinė liga – ji užima 3–4-tą vietą tarp piktybinių navikų, kuriais serga moterys Lietuvoje. Be to, nuo 1992 m. kasmet nustatoma vis daugiau naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų: 2002 metais – 468, 2003 – 462, 2004 – 570, 2005 – 505. Šia liga suserga ir gana jaunos moterys – dauguma būdamos 30–60 metų amžiaus. Moterų mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje pastaraisiais metais yra vienas iš didžiausių Europoje.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kaip ir kitos vėžio rūšys gimdos kaklelio vėžys vadinamas pagal ląsteles iš kurių jis atsiranda. Dauguma gimdos kaklelio navikų yra plokščialąstelinės karcinomos. Jei gimdos kaklelio vėžys metastazuoja į kaulus, jis vadinamas metastatiniu gimdos kaklelio vėžiu (ne kaulų vėžiu).

Kai gimdos kaklelio paviršiaus ląstelės yra pakitusios, bet dar nėra vėžinės, ta pakitusi būsena vadinama ikivėžine. Tokie pokyčiai gali būti pradžia tolimesnių lėtai vykstančių ląstelių transformacijų, kurios baigiasi vėžiniu susirgimu.

Kai pakitusios ląstelės pasklinda giliau į gimdos kaklelį ar kitus audinius ir organus, liga vadinama invaziniu gimdos kaklelio vėžiu.


Rizikos veiksniai:

  • Lytinio gyvenimo ypatumai: didelis lytinių partnerių skaičius, jų kaita, intymios higienos nesilaikymas, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia;
  • Neapipjaustyta vyrų apyvarpė;
  • Daugiau nei 5 nėštumai ir gimdymai;
  • Kita lytiškai plintanti infekcija;
  • Ilgiau nei 10 m. vartojamos kontraceptinės priemonės;
  •  Rūkymas.

Mokslininkai įrodė, kad vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje. Nustatyta, kad gimdos kaklelio vėžio rizika didėja, daugėjant lytinių partnerių skaičiui, nes didėja užsikrėtimo ŽPV tikimybė.

1 gimdos kaklelio vėžio stadija – navikas yra tik gimdos kaklelyje.

2 stadija – navikas išplitęs už kaklelio ribų į šalimais esančius audinius, bet nesiekia kaulinių mažojo dubens sienų ar apatinės makšties dalies.

3 stadija – navikas išplitęs iki kaulinių mažojo dubens sienų ir/arba iki apatinės makšties dalies.

4 stadija – navikas įaugęs į šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos sienelę, išplitęs už mažojo dubens ribų ar

metastazavęs, nors tai būna retai, į tolimus organus, tokius kaip plaučiai, kepenys, kaulai

KLINIKA

Pirminėse stadijose jokie simptomai paprastai nepasireiškia. Vėliau atsiranda vaginalinis kraujavimas tarp menstruacijų, įvairaus stiprumo skausmas lytinių santykių metu. Papildomai gali pasireikšti apetito praradimu, svorio mažėjimu, nuovargiu, dubens, nugaros, kojų skausmais ir kt. Vėlyvosiose stadijose gali vystytis metastazė. Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai metastazuoja į plaučius, kaulus, kepenis. Pagal išplitimą, šis vėžys skirstomas į I - IV stadijas. Pradiniai pokyčiai gimdos kaklelyje apibūdinami kaip 0 stadija (carcinoma in situ).


DIAGNOSTIKA

Jei visos moterys reguliariai tikrintųsi, laiku būtų nustatomos ir gydomos ikivėžinės būsenos, vėžys neatsirastų. Tai ypač svarbu, nes ikivėžiniai pakitimai dažniausiai nesukelia jokių pastebimų klinikinių simptomų.

  • Kolposkopija – metodas, plačiai naudojamas siekiant nustatyti pakitusias gimdos kaklelio vietas.
  • Pastebėjęs pakitimų, gydytojas patepa gimdos kaklelį jodo tirpalu – tai vadinama Šilerio testu.
  • Gali tekti patikrinti ir gimdos kaklelio kanalą – vietą, kuri nėra matoma atliekant kolposkopiją. Procedūros, vadinamos endocervikaliniu kiuretažu, metu gydytojas naudoja kiuretę.
  • Konizacija ar kūginė biopsija: jei reikia nustatyti, ar pakitusių ląstelių yra tik gimdos kaklelio paviršiniame sluoksnyje ar ir giliau, gydytojas paima didesnį kūgio (lot. conus) formos audinio mėginį.
  • Mikroskopinį gimdos kūno gleivinės ląstelių tyrimas.


GYDYMAS

Gydymas priklauso nuo navikinių ląstelių pakitimų. Laiku diagnozavus gimdos kaklelio vėžį, jis gali būti išgydomas nepakenkiant vaisingumui. Jeigu liga išplitusi, pašalinama gimda ir kiaušidės, taikomas švitinimas. Kai vėžys labai išplitęs, taikoma cheminė ir radioterapija, šios tikslas – sustabdyti ligos vystymąsi.


PROFILAKTIKA

Kol kas efektyviausias gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdas – anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus. 30–60 metų amžiaus moterys Lietuvoje turi puikią progą nemokamai tai padaryti dalyvaudamos gimdos kaklelio patikros atrankinėje programoje. Jaunesnės ar vyresnės moterys dėl to, ar reikia atlikti PAP testą, turėtų pasitarti su savo gydytoju. Gydytojas patars atsižvelgdamas į moters amžių, ligos istoriją ir rizikos veiksnius.