Gelta

 

APIBRĖŽIMAS

Gelta (lot. icterus) – tai audinių pageltimas nuo ištirpusio bilirubino arba padidėjusio tulžies pigmento kiekio kraujyje ir audinių skysčiuose. Audiniai pagelsta, kai šio pigmento daugiau gaminasi arba sutrinka jo išskyrimas todėl jo padaugėja kraujyje (hyperbilirubinemija).


EPIDEMIOLOGIJA

80–90 proc. naujagimių 3–4 gyvenimo parą pagelsta, dažniausiai tai normali, savaime praeinanti naujagimių būklė. Suaugusiesiems, sergantiems kepenų, kraujo ir onkologinėmis ligomis, vienas iš simptomų gali būti gelta.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Geltos klasifikuoti keliais aspektais:

  • Pagal geltos tipą:
  • hemolizinė gelta;
  • hepatoceliulinė gelta (parenchiminė);
  • cholestazinė gelta;
  • Pagal pagrindinio sutrikimo anatominę klasifikaciją:
  • prehepatinė (ikikepeninė);
  • hepatinė (kepeninė);
  • subhepatinė (pokepeninė);
  • Pagal hiperglobulinemijos tipą:
  • vyrauja nekonjuguotas (netiesioginis) bilirubinas;
  • vyrauja konjuguotas (tiesioginis) bilirubinas;
  • Pagal patogenezinį mechanizmą, t. y. fiziologinio bilirubino metabolizmo etapo sutrikimą. Šiuo atveju galima išskirti dvi grupes:
  • gelta su nekonjuguoto tipo hiperbilirubinemija dėl bilirubino perprodukcijos, sutrikusių adsorbcijos bei transporto hepatocituose ir konjugacijos.
  • gelta su konjuguoto tipo hiperbilirubinemija dėl sutrikusio interhepatinio ar ekstrahepatinio tulžies išskyrimo (cholestasis). Cholestazė apibrėžiama ne tik kaip bilirubino, bet ir kaip kitų tirpių tulžies komponentų susilaikymas ir patekimas į kraują.

Hemolizinė gelta – geltos rūšis. Atsiranda, kai dėl hemolizės hemobilirubino (netiesioginio bilirubino) pasigamina daug daugiau nei normaliai ir jis lieka kraujyje, nes kepenys nepajėgia jo viso paversti cholebilirubinu (tiesioginiu bilirubinu). Ilgiau užtrukus intensyviai hemolizei, pažeistos kepenų ląstelės dėl funkcinio perkrovimo pradeda išskirti tirštą tulžį, kuri nenuteka ir užkemša tulžies latakus. Juose susikaupia tulžis. Patenka tulžies ir į kraują. Prie hemolizinės geltos dar prisideda ir cholestazinė gelta (mechaninė gelta). Hemolizinės geltos priežastis yra sepsis, gyvatės įkandimas ir kiti atvejai, kai smarkiai irsta eritrocitai.

Hepatoceliulinė (parenchiminė) gelta – geltos rūšis. Ji prasideda, kai pažeistos kepenų ląstelės nebepajėgia netiesioginio bilirubino (hemobilirubino) paversti tiesioginiu (cholebilirubinu) ir išskirti jo į tulžį. Tulžis patenka į perisinusoidines ertmes, o iš čia – į kraują. Tokios geltos priežastys – infekcinis hepatitas, leptospirozė, apsinuodijimas fosforu, chloroformu ir kiti atvejai, kai pažeidžiamos kepenys.

Cholestazinė gelta – geltos rūšis, dar vadinama mechanine gelta. Tulžis sunkiai teka arba visai nenuteka iš kepenų į žarnyną. Tulžies latakų spindį gali užkimšti tulžies akmenys, parazitai; gali užspausti padidėję limfiniai mazgai, išaugę navikai. Kaupiantis tulžiai, latakai išsiplečia, iš perpildytų tulžies kapiliarų tulžis patenka į kraują. Vystosi cholemija. Jai būdinga ne tik gelta, bet ir organizmo intoksikacija tulžies rūgštimis. Ilgiau užtrukus šiai geltai, suyra kepenų ląstelės, o jų vietoje ir aplink pažeistus tulžies latakus išveša jungiamasis audinys. Tai tulžinė kepenų cirozė. Jeigu tulžis nepatenka į žarnyną, sutrinka riebalų virškinimas ir riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K rezorbcija.


KLINIKA

Pagelsta gleivinės, akių baltymai ir ypač oda. Dėl to kaltas bilirubinas, kuris, irstant raudoniesiems kraujo kūneliams, kaupiasi kepenyse. Kartu su tulžies rūgštimis bilirubinas tulžies latakais patenka į odą ir suskyla. Per greitai skylant arba per daug jo išsiskiriant, bilirubi­nas kaupiasi kraujyje.

Simptomai:

  • Apetito stoka
  • Tamsus, drumstas šlapimas
  • Niežulys
  • Maudimas dešinėje pašonėje
  • Pykinimas
  • Šviesios išmatos
  • Akių odenos pageltimas
  • Sąnarių skausmas
  • Bendras silpnumas
  • Karščiavimas

Kepenų uždegimui būdingas akių, odos pageltimas – gelta, tačiau ji būna ne visada, dažnai intensyvesnė sergant ūminiu uždegimu, paūmėjus lėtiniam. Kartu patamsėja šlapimas, išmatos tampa kiek šviesesnės. Taip pat atsiranda sunkumas, maudžiantis skausmas dešinėje pašonėje, apetito stoka, pykinimas (rečiau – vėmimas), bendras silpnumas, nuovargis, sumažėja darbingumas. Karščiavimas būna ne visuomet ir dažniausiai nedidelis. Dažnai skundžiamasi sąnarių, raumenų skausmu, niežuliu, prakaitavimu, moterims gali sutrikti menstruacijos. Neretai (ypač sergant lėtiniu uždegimu) simptomai būna nelabai išreikšti ar jų visai nebūna.


DIAGNOSTIKA

Diagnozė nustatoma remiantis klinika, atliekamais kraujo tyrimais (nustatomas padidėjęs bilirubino kiekis, gali būti padidėjusi kepenų fermentų koncentracija, esant hemolizei, sumažėja eritrocitų kiekis). Atliekamas ultragarsinis tyrimas kepenims ir tulžies latakams įvertinti, kartais reikalingas ir kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas.


GYDYMAS

Gydoma geltą sukėlusi priežastis. Sergant hepatitu, skiriami hepatoprotekciniai, specifiniai vaistai, B grupės, C vitaminas, kitos priemonės.

Obstrukcinė gelta dažna sergant tulžies pūslės akmenlige (tulžies pūslėje formuojasi akmenys, galintys patekti į lataką ir sutrikdyti tulžies nutekėjimą). Tada tulžies pūslė chirurginiu būdu pašalinama.


PROFILAKTIKA

Vengti rizikos veiksnių.