GELTA


APIBRĖŽIMAS

Tai odos ir gleivinių pageltimas, kuomet kraujyje padidėja pigmento bilirubino kiekis. Bilirubino norma kraujyje yra iki 21 mikromolių litre kraujo. Kai koncentracija du kartus viršija normą, pasireiškia odos ir gleivinių gelta. Gelta dažniausiai siejama su kepenų pažeidimu, tačiau ji atsiranda ir esant kitoms ligoms.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Gelta klasifikuojama:

1. Prehepatinė gelta – bilirubino kiekis padidėja, nes vyksta eritrocitų hemolizė ir bilirubinas, atsipalaidavęs iš kraujo ląstelių, patenka į kraują. Eritrocitų hemolizę gali sukelti vitamino B12, geležies, folinės rūgšties trūkumas, medikamentai (antibiotikai, prieštuberkulioziniai, priešmaliariniai vaistai), infekcija (maliarija), toksinai (gyvačių nuodai, bakterijų toksinai), dirbtiniai širdies vožtuvai, kraujo perpylimai, traumos, plaučių infarktas, inkstų funkcijos nepakankamumas.

2. Hepatinė gelta – sutrikusi bilirubino apykaita kepenų ląstelėse (hepatocituose) dėl virusų, vaistų, toksinų poveikio, alkoholio vartojimo, autoimuninių ligų.

3. Pohepatinė gelta – bilirubino padaugėja dėl tulžies latakų obstrukcijos, kurį sukelia tulžies pūslės akmenligė, pooperaciniai tulžies pūslės susiaurėjimai, augliai, latakų uždegimai.

Gelta gali būti klasifikuojama ir pagal tai, kokio bilirubino padidėja – laisvo (netiesioginio) bilirubino ar sujungto su gliukurino rūgštimi (tiesioginio) bilirubino. Kartais padidėja tiek tiesioginis, tiek netiesioginis bilirubimas.

 

KLINIKA

Pirmiausia pagelsta akių skleros, po liežuviu, vėliau ligai progresuojant pasireiškia ir odos gelta. Sergant gelta pakinta šlapimo ir išmatų spalva. Pokyčiai priklauso nuo geltos rūšies:

Prehepatinės geltos atveju šlapimas būna šviesus, o išmatos tamsios.

Hepatine gelta sergančio asmens šlapimas tamsus, o išmatos šviesesnės – molio spalvos.

Pohepatinės geltos atveju, šlapimas šviesus, išmatos - baltos.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas diagnozuodamas geltą remiasi ligos istorija, kuri gali atskleisti ligos priežastis. Apžiūrint pacientą reikia įsitikinti, ar gelta tikra, nes kartais didelis vitamino A kiekis gali suteikti odai gelsvą spalvą. Atliekamas kraujo tyrimas (nustatoma ar nėra anemijos, tiriama, kuris bilirubinas – tiesioginis ar netiesioginis- yra padidėjęs, vertinama kepenų funkcija pagal fermentų, baltymų kiekį, kraujo krešėjimo rodiklius). Vidaus organai įvertinami atliekant ultragarsinį tyrimą. Taip pat taikoma endoskopinė retrogradinė cholecistopankreatografija, kompiuterinė tomografija. Diagnostikos tikslas yra išsiaiškinti priežastį, sukėlusią geltą.

 

GYDYMAS

Gydymas parenkamas atsižvelgiant į priežastį. Jei gelta yra sukeltos anemijos, gali tekti padidinti geležies kiekį kraujyje, naudojant geležies papildus arba pasirenkant maisto produktus, turinčius daug geležies. Autoimuninės ligos gydomos gliukokortikosteroidais, imunoglobulinais. Virusinės kepenų infekcijos – hepatitai – gydomi antivirusiniais vaistais. Tulžies pūslės akmenligė, navikai gydomi chirurginiu būdu.