Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)


APIBRĖŽIMAS

Gastroezofaginis refliuksas – procesas, kurio metu rūgštus skrandžio turinys, iš skrandžio pakyla į stemplę. Dirgindamas stemplės gleivinę, sukelia nemalonų (rėmens graužimo) pojūtį. Dažnas (ne rečiau du kartus per savaitę) ir pastovus rėmens graužimas yra pagrindinis gastroezofaginio refliukso ligos simptomas.


EPIDEMIOLOGIJA

Visi, anksčiau ar vėliau pajaučia rėmens graužimą. 10 proc. visos populiacijos simptomai tokie stiprūs, kad gali būti diagnozuojama gastroezofaginio refliukso liga. Maždaug 40-50 proc. iš jų nustatoma erozinė ligos forma, kai atsiranda stemplės gleivinės raukšlių įtrūkimai. Ligos rizika didėja su amžiumi. Vyrai serga dažniau nei moterys, baltieji – dažniau nei juodaodžiai.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Skrandis gamina druskos rūgštį, kuri būtina normaliam maisto virškinimui. Skrandį dengianti gleivinė gamina daug gleivių, apsaugančių ją nuo žalingo rūgšties poveikio. Ten kur stemplė pereina į skrandį, yra raumeninis raukas (sfinkteris). Gastroezofaginio refliukso ligos metu sutrinka apatinio stemplės sfinkterio (raumeninio žiedo apatinėje stemplės dalyje) atsipalaidavimas, leidžiantis rūgštingam skrandžio turiniui patekti atgal į stemplę. Tuomet skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir dirgindama sukelia stemplės gleivinės uždegimą – ezofagitą. Uždegimas gali nulemti erozijų (paviršinių žaizdelių) atsiradimą bei kraujavimą iš jų.

Tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau patvirtinta keletas veiksnių, įtakojančių GERL atsiradimą:

  •                    įgimtos priežastys (silpnas raumenų žiedas, skiriantis stemplę ir skrandį)
  •                    valgymo ypatumai - įrodyta, kad kuo labiau skrandis yra išsiplėtęs ir pilnas maisto likučių, tuo yra didesnė rūgštaus turinio patekimo atgal į stemplę tikimybė. Valgant riebų maistą ir vartojant alkoholį, refliuksas kartojasi itin dažnai, kadangi tiek riebalai, tiek alkoholis slopina medžiagų apykaitą ir taip lėtėja skrandžio ištuštėjimas
  •                    stresas, nervinė įtampa
  •                    trauma (jei po jos išsivysto diafragmos stemplinės angos išvarža)
  •                    netinkama miegojimo ar gulėjimo poza
  •                    vidurių užkietėjimas ir dujų kaupimasis
  •                    tam tikri vaistai: kai kurie raminantys vaistai, kalcio kanalų blokatoriai (kraujospūdį mažinantys vaistai), teofilinas, nitratai, antihistamininiai vaistai


KLINIKA

Pirminiai simptomai GERL - rėmuo, atpylimas, ir pykinimas. Rėmuo paprastai apibūdinamas kaip deginimo jausmas krūtinės viduryje. Jis gali prasidėti pilve arba gali plisti į kaklą. Kartais skausmas gali būti ryškus arba būti panašus į slėgimą, o ne deginimą. Toks skausmas gali imituoti širdies skausmus. Kai kurių pacientų skausmas gali plisti net į nugarą. Paprastai rėmuo, susijê su GERL yra dažniausiai jaučiamas po valgio. Kiti simptomai GERL gali būti:

  •                    užkimimas. Jei rūgštis refliukso metu praeina iki viršutinio stemplės sfinkterio, ji gali patekti į gerklę, ryklę ir net į balso aparatą (gerklos), o tai sukelia užkimimą ar gerklės skausmą
  •                    laringitas
  •                    pykinimas
  •                    gerklės skausmas
  •                    lėtinis sausas kosulys, ypač naktį; GERL – dažna priežastis nepaaiškinamų kosulių
  •                    astma - kai kurie iš nervų, einančių šalia stemplės, dėl rūgšties refliukso, gali būti paveikiami ir dėl to gali sukelti brionchiolių spazmus
  •                    jausmas lyg gerklėje yra guzas
  •                    blogas burnos kvapas
  •                    ausų skausmai
  •                    krūtinės skausmai

Kūdikiams ir vaikams, GERL gali sukelti šiuos simptomus:

  •                    pasikartojantis vėmimas
  •                    kosulys
  •                    kvėpavimo sutrikimai.


DIAGNOSTIKA

Gastroezofaginio refliukso liga konstatuojama, kai atpylimai rūgščiu skrandžio turiniu ar/ir rėmuo kartojasi pakankamai dažnai – ne rečiau nei 2 kartus per savaitę – ir trikdo žmogaus kasdieninę veiklą, nepaisant, yra ar nėra makroskopinių stemplės pokyčių.

Taip taikomi laboratoriniai tyrimai:

  •                    endoskopinis stemplės, skrandžio tyrimas (liaudiškai vadinamas ”žarnelės rijimas”). Sergant GERL stemplėje matomi ezofagito (stemplės uždegimo) požymiai: erozijos, gleivinės paraudimas, paburkimas
  •                    histologinės medžiagos paėmimas - biopsija (šis mėginys paimamas endoskopinio tyrimo metu)
  •                    stemplės pH- metrija - jos metu nustatomas stemplės rūgštingumas
  •                    kontrastinis stemplės ir skrandžio rentgenologinis tyrimas (norint nustatyti stemplės striktūras arba diafragmos stemplinės angos išvaržą).


GYDYMAS

Dažniausiai gastroezofaginio refliukso gydymui vartojami vaistai:

  •                    histamino H2 receptorių blokatoriai (raniberl)
  •                    protonų pompos inhibitoriai
  •                    prokinetikai
  •                    skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai (antacidiniai).

Chirurginio gydymo gali prireikti, jei pacientas negali toleruoti vaistų ar gydytojas nusprendžia, kad jie neefektyvūs. Taip pat chirurginis gydymas gali būti siūlomas, kai yra didelė diafragminė išvarža, išreikštas ezofagitas ypač su kraujavimu.


PROFILAKTIKA

Rekomenduotina valgyti nedideliais kiekiais ir dažnai – 4 kartus per dieną. Reikėtų gerai sukramtyti maistą, o valgyti stengtis visada tuo pačiu laiku.  Po valgio nesilankstyti ir negulėti, nevalgyti nakčiai (3 valandas iki miego). Apriboti riebalus, o baltymų kiekį maiste didinti. Vengti kavos (daugiau nei 3 puodelių per dieną), gazuotų gėrimų, vyno, šampano, alaus, stiprios arbatos, rūgščių sulčių. Patartina atsisakyti rūkymo, vengti antsvorio. Miegoti pakėlę galvūgalį aukščiau nei 15 cm bei vengti stresinių situacijų.

Visiškai nevartoti: Aštrių patiekalų, aštrių pipirinių prieskonių, pipirmėtės, mėtos, cinamono, česnako, žalių svogūnų, aštrių ir dujų susidarymą skatinančių daržovių (kopūstų, ridikų, ropių, špinatų), pomidorų padažo, šokolado, riebaus maisto, koncentruoto sultinio, rūkytų, sūdytų, marinuotų, raugintų produktų, šaltų patiekalų, šviežios mielinės tešlos kepinių.