Gastroenteritas

GASTROENTERITAS


APIBRĖŽIMAS

Gastroenteritas – tai būklė, kuri pasireiškia skrandžio ir žarnyno dirginimu ir uždegimo simptomais.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulyje kasmet dėl viduriavimo miršta 3 – 5 milijonai įvairaus amžiaus žmonių. Dažniau serga kūdikiai ir vaikai – jiems gastroenetitas pavojingesnis nei suaugusiems žmonėms, nes vaikams greičiau pasireiškia dehidratacijos požymiai (skysčių trūkumas organizme). Dažniausia gastroenterito priežastis yra rotavirusas. Kūdikiai gali būti vakcinuojami nuo rotaviruso, todėl sergamumą šia liga įmanoma sumažinti.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Gastroenteritą gali sukelti daug veiksnių, tačiau dažniausia priežastis yra virusinė ar bakterinė infekcija. Virusai ir bakterijos gali plisti per užterštą maistą ar vandenį, infekciją gali perduoti sergantis asmuo sveikam žmogui, infekcija plinta ir dėl netinkamo rankų plovimo po pasituštinimo, taip pat nesilaikant higienos taisyklių, kuomet kūdikiui keičiami vystyklai.

Dažniausiai gastroenteritą suaugusiems sukelia norovirusai, kūdikiams ir mažiems vaikams – rotavirusai, kiti virusai (adenovirusai, parvovirusai, astrovirusai) taip pat gali sukelti virškinamojo trakto infekciją. Virusinėmis infekcijomis dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku.

Dažniausia bakterinio gastrito priežastis yra apsinuodijimai maistu. Bakteriniai sukėlėjai – tai Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Salmonella, Shigella, Campylobacter, Clostridium difficile ir kt.

Gastroenteritą rečiau sukelia parazitai, vaistai (aspirinas, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai), netoleruojami maisto produktai (laktozė piene ir pieno produktuose).

Išvardinti veiksniai dirgina virškinamąjį traktą, sukelia uždegimą ir todėl, sutrikus skrandžio ir žarnyno funkcijai, pasireiškia gastroenterito klinika- pykinimas ir vėmimas.

 

KLINIKA

Laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo gali būti įvairus ir priklauso nuo sukėlėjo- gali svyruoti nuo vienos dienos iki kelių savaičių, bet dažniausiai pasireiškia po 1-3 dienų. Ligoniui pasreiškia viduriavimas, išmatose gali būti kraujo ir gleivių arba išmatos gali būti vandeningos, riebios ar putotos. Ligonis skundžiasi pykinimu ir vėmimu, pivo spazmais, skausmu, vidurių pūtimu. Segant gastroenteritu pasireiškia karščiavimas iki 37,7ºC.

Dauguma žmonių pasveiksta per 10 dienų, tačiau sunki infekcija gali trukti ir ilgesnį laiką.

Gastrenteritas gali komplikuotis kūdikiams ir vaikams, taip pat suaugusiems virš 65 metų amžiaus, imunosupresuotims asmenims, ligoniams sergantiems gastroenteritu ilgą laiką. Gastroenterito pasekmė gali būti dehidratacija, mitybos sutrikimas, digliosios žarnos sindromo atsiradimas.

 

DIAGNOSTIKA

Gastroenterito diagnozę nustatyti nėra sudėtinga remiantis ligos istorija, paciento apžūra, būdigais simptomais (vėmimas, viduriavimas). Sudėtingiau nustatyti gastroenteritą sukėlusią priežastį: ją išsiaiškinti gali padėti informacija apie paciento kelionę, kontaktą su nuodingomis medžiagomis ar kitais dirgikliais, artimųjų sveikatos būklę, vartotus maisto produktus, jų paruošimą ir laikymą, vartojamus vaistus. Išsiaiškinti ligą sukėlusią priežastį padeda įvairūs laboratoriniai tyrimai – bendras kraujo tyrimas, išmatų tyrimas, kepenų ir inkstų veiklos vertinimas.

 

GYDYMAS

Gastroenterito pagrindiniai gydymo principai yra rehidratacija (netekto skysčio kiekio atstatymas), hidratacija (pakankamas skysčių kiekio palaikymas). Turi būti geriami dideli kiekiai skysčio, patariama gerti vandenį, dažnai ir nedideliais kiekiais. Galima gerti rehidratuojantį tirpalą, kuomet dehidratacija didelio laipsnio. Rehidratacinis tirpalas parduodamas vaistinėse – tai milteliai, ištirpinami vandenyje. Tirpalas palaiko vandens ir elektrolitų balansą organizme.Taip pat svarbu maitintis daug angliavandenių turinčiu maistu. Patariama kurį laiką vengti pieno ir jo produktų. Virusinės ligos atveju antibiotikai neskiriami, tačiau bakterinė infekcija gydoma antibiotikais.

Bet kokios kilmės gastroenteritui taikomas simptominis gydymas – vaistai, mažinantys temperatūrą (antipiretikai); slopinantys  pykinimą ir vėmimą (metoklopramidas, ondansetronas, prochlorperazinas); mažinantys viduriavimą (loperamidas).

 

PROFILAKTIKA

Svarbiausio profilaktikos priemonės:

1.   Skiepai nuo rotavirusinės infekcijoms kūdikiams;

2.   Laikytis ameninės higienos (plauti rankas);

3.   Valgyti tinkamai paruoštą ir saugomą maistą.