GASTRITAI


APIBRĖŽIMAS

Gastritas yra skrandžio gleivinės uždegiminis atsakas į pažeidimą, kuris gali būti ūminis ar lėtinis.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Gastritas yra pati dažniausia virškinimo sistemos liga, dažniau yra nustatoma ūminio gastrito diagnozė.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Gastrito dažniausia priežastis yra H.pylori infekcija. H.pylori infekciją sukelia spiralinė bakterija, įsikūrusi skrandžio gleivinės sluoksnyje. Manoma, kad šia bakterija užsikrėtę net 80 procentų pasaulio gyventojų. Kitas etiologinis veiksnys yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, gliukokortikoidų, citostatikų, aspirino  vartojimas. Ūmų gastritą taip pat gali sukelti apsinuodijimas alkoholiu, maistu; rūgščių ir šarmų patekimas į skrandį; stresas šoko, operacijos, nudegimo atveju; spindulinis gydymas. Lėtiniam gastritui įtakos turi mityba (valgymo ritmas, maisto pobūdis).

Veikiant minėtiems veiksniams pažeidžiamas apsauginis skrandžio barjeras, pasireiškia žalojantis poveikis ir to pasekmė- ūmus uždegimas, kuomet skrandžio gleivinė infiltruojama uždegiminėmis ląstelėmis (granuliocitais), gleivinė prisipildo kraujo, paburksta, parausta, paviršiuje atsiranda defektų (ūmaus gastrito atveju) arba lėtai progresuojantis procesas- tuomet gleivinės pokyčiai nėra tokie ryškūs, padaugėja gleivių, gleivinę infiltuoja  uždegiminės ląstelės, vadinamos limfocitais (lėtinio gastrito atveju).

 

KLINIKA

Ūmus gastritas pasireiškia greitai, praėjus 2-3 valandoms po žalojančio faktoriaus poveikio. Sergančiam išnyksta apetitas, jis vemia, o išsivėmus – palengvėja. Galima vemti šviežiu krauju ar kavos tirščių išvaizdos turiniu.  Burnoje jaučiamas blogas skonis, iš burnos sklinda nemalonus kvapas. Ligonis skundžiasi skausmu epigastriume, kartais gali šiek tiek padidėti temperatūra. Sergantysis atrodo išblyškęs, jo liežuvis apsivėlęs balkšvomis apnašomis. Simptomai praeina greitai, per 1-3 dienas, jei tik nustoja veikti ligą sukėlęs veiksnys.

Lėtinis gastritas neturi būdingų simptomų ir dažnai yra besimptomis. Ligoniai gali skųstis nevirškinimo jausmu, pilnumo jausmu po valgio, apetito nebuvimu. Pasireiškia atpylimai karčiu ar rūgščiu turiniu.

 

DIAGNOSTIKA

Ūminio gastrito diagnostikoje svarbi detali ligos anamnezė tam,kad būtų nustatytas žalojantis faktorius. Taip pat svarbus simptomas- skausmingumas epigastriume. Diagnozė patvirtinama fibrogastroduodenoskopiniu (FGDS) tyrimu- endoskopuotojas mato gleivinės paburkimą, kraujosrūvas, erozijas ar opeles. Tačiau tyrimas paprastai daromas tik kuomet gastritas yra užsitesęs daugiau nei 3-4 dienas.

Lėtinio gastrito klinika nėra išreikšta, todėl diagnostika remiasi FGDS tyrimu ir histologija. FGDS tyrimo metu matomi pokyčiai nėra specifiški, todėl galutiniam patvirtinimui reikalingas histologinis skrandžio gleivinės audinio ištyrimas. Įtariant lėtinį gastritą taip pat atliekama H.pylori infekcijos diagnostika.

 

GYDYMAS

Ūmus gastritas yra skubiai gydomas išplaunant skrandį, kuomet siekiama pašalinti iš virškinamojo trakto kenksmingas medžiagas. Skiriama griežta dieta - ligoniui visai neduodama valgyti arba leidžiama valgyti šiek tiek skysto maisto. Svarbu pakankamas skysčių kiekis, kuris padeda apsivalyti virškinamajam traktui ir atstato netektų skysčių kiekį vemiant. Adsorbentai (aktyvinta anglis) suriša toksiškas medžiagas. Tam tikrais atvejais galima skirti ir skrandžio sekreciją mažinančius medikamentus- protonų siurblio inhibitorius (omeprazolį, lanzoprazolį) arba histamino receptorių antagonistus (ranitidiną, famotidiną).

Lėtiniam gastritui taikomas gydymas slopinant ligos simptomus- druskos rūgštį neutralizuojantis medikamentas- antacida; druskos rūgšties sekreciją mažinantys- protonų siurblio inhibitoriai (omeprazolis, lanzoprazolis) arba histamino receptorių antagonistai (ranitidinas, famotidinas);prokinetikai- metoklopramidas, domperidonas; gleivinę padengiantys- sukralfatai; vit B12;tulžies rūgštis surišantys vaistai (cholestiraminas). Lėtinio gastrito atveju svarbu, kad sergantysis laikytųsi sveikos, visavertės mitybos rekomendacijų, vengtų indvidualiai netoleruojamų produktų. Skiriami antibiotikai išnaikinti H.pylori infekciją.

 

PROFILAKTIKA

Norint išvengti virškinamojo trakto ligų patariama:

•Atidžiai rinkitės maisto produktus, venkite neaiškios galiojimo trukmės, aštraus , riebaus maisto.

• Gerai sukramtykite maistą. Kiekvieną kąsnį reikia kramtyti 20-30 kartų.

• Valgykite dažniau ir mažiau. Gausiai pavalgius, virškinimo sistema perkraunama, todėl stenkitės daug nepersivalgyti vienu kartu.

• Maistas turi žadinti apetitą. Pakilus apetitui, išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, todėl pagerėja virškinimas.

• Nevalgykite vėlai vakare. Stenkitės nuo 8 valandos vakaro nevalgyti.

• Valgydami neužgerkite maisto. Numalšinkite troškulį tarp valgymų, o valgydami išgerkite ne daugiau nei mažą stiklinę.

• Nevartokite be recepto parduodamų vaistų savo nuožiūra – visada pasitarkite su gydytoju. Pavyzdžiui, rūgštingumą mažinantys vaistai gali dar labiau pabloginti virškinimą.

• Nevalgykite dirbdami. Valgykite ramiai, venkite įtampos. Valgydami neskaitykite ir nežiūrėkite televizoriaus.

• Neskubėkite. Valgykite tokiu metu, kai galite neskubėdami gardžiuotis maistu ir po to keletą minučių atsipūsti.

•Nevartokite alkoholio, nes net nedidelės alkoholio dozės gali sukelti gastrito paūmėjimą

•Rūkymas, esant gastritui dar pavojingesnis, nei alkoholis. Jei nemesite rūkyti, išgydyti chronišką gastritą, praktiškai neįmanoma.