Erkinis encefalitas

ERKINIS ENCEFALITAS


APIBRĖŽIMAS

Erkinis encefalitas(sutrumpintai EE) - tai erkinio encefalito viruso sukeltasgalvos ir nugaros smegenų ir jų dangalų uždegimas.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Daugiausia serga vyresnio amžiaus žmonės (40-60 metų). Vaikai iki 7 metų erkiniu encefalitu neserga. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu yra rugpjūčio-spalio mėnesiais. Erkinio encefalito sukėlėją platina erkės. Vidurio Europoje epidemiologiniu požiūriu svarbiausios erkės yra Ixodes ricinus, Ixodes persulcatus. Jos platina ekinį encefalitą ir Laimo boreliozę. Europoje kasmet oficialiai užregistruojama 10-12 tūkst. EE atvejų.Realūs skaičiai tūrėtų siekti 40-50 tūkst.Europoje nuo EE miršta 4 proc. užsikrėtusiųjų, 8 proc. sirgusiųjų lieka neįgalūs, 30 proc. dėl liekamųjų reiškinių (parezė,psichikos,kvėpavimo sutrikimai ir kt.) pablogėja gyvenimo kokybė.Pasaulyje yra apie 800 erkių rūšių,o 8 rūšys yra įvairių ligų sukelėjų pernešėjai. Per pastarąjį dešimtmetį labai padaugėjo susirgusių šia liga.Lietuva yra EE endeminėje zonoje,o tai reiškia,kad mūsų miškuose (ypač Kauno, Šiaulių kraštuose) daug erkių,užkrėstų EE virusu. Erkė-hematofaginis ektoparazitas,todėl išgyvena tik siurbdama kraują iš stuburinių.Erkė ne vabzdys,o nariuotakojis,priklausantis tai pačiai šeimai kaip voragyviai,mažosios erkutės,skorpionai.I.ricinus maitinasi apie 300 skirtingų gyvūnų krauju. I.persulcatus-240 skirtingų rūšių gyvūnų krauju.. Erkės tampa aktyvios ankstyvą pavasarį,vos žemės temperatūra pasiekia 5-7 laipsnius.Kovas-spalis erkių sezoniško aktyvumo pikas.Paros metu-aktyvumo pikas ryte ir vakare,minimumas apie vidurdienį. Erkės gyvena vidutiniškai 3 metus,pereidamos šias vystymosi stadijas:lerva- nimfa-suaugusi erkė.Kiekvienoje vystymosi stadijoje jai būtina maitintis krauju.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Erkinio encefalito virusą erkės perduoda ir pačios užsikrečia siurbdamos kraują. Kai virusai patenka į infekuotų erkių čiulpimo aparatą, tokios erkės, tiek patelės, tiek patinai, gali infekuoti įvairius gyvūnus ir žmones. Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo aukos žaizdą savo seilėmis, kuriose yra nuskausminančių ir kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų. Todėl žmogus iškart nepastebi erkės įkandimo, nes jis neskausmingas. Be to, lervos ar nimfos vystymosi stadijoje įsisiurbusią erkę sunku aptikti dėl labai mažo jos dydžio.Kitas viruso plitimo kelias- nepasterizuoto pieno, ypač ožkų pieno, vartojimas. Erkės įsisega besiganantiems gyvūnams, užkrečia juos, o virusai iš kraujolengvai patenka į pieną.

Patekę į žmogaus organizmą virusai iš pradžių dauginasi patekimo vietoje, vėliau patenka į limfmazgius ir kraujotaką. Virusai dauginasi įvairiuose organuose, iš ten taip pat pasklinda po visą organizmą, pažeidžia centrinę nervų sistemą. Jei organizmas įveikia sukėlėją ir infekcinis procesas pasibaigia, nuo 6 iki 46% persirgusiųjų lieka ilgalaikiai neurologiniai liekamieji reiškiniai.

 

KLINIKA

Erkiniam encefalitui įkandimo vietos paraudimas nebūdingas. Ligos eiga 80 proc. atvejų yra dvibangė. Praėjus 7-14 dienų po infekuotos erkės įkandimopirmiausia pajuntami gripą primenantys požymiai:  karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, raumenų skausmas, šleikštulys, vėmimas. Tai trunka 3-5 dienas. Vėliau seka “tariamo pasveikimo” periodas be nusiskundimų, kuris trunka 5-7 dienas. Tačiau 20-30 proc. užkrėstų asmenų, praėjus 2-4 savaitėms nuo užsikrėtimo, išsivysto antroji ligos stadija:- stiprūs galvos skausmai, lydimi pykinimo, vėmimo, sąmonės, mąstymo sutrikimo, traukulių, pusiausvyros sutrikimo, paralyžių, tremoro. Šios stadijos metu virusas patenka į smegenų dangalus, sukeldamas meningitą, kartais pasiekia ir galvos smegenis (encefalitas), nugaros smegenis (mielitas). Meningitas diagnozuojamas 43-55% ligonių, meningoencefalitas — 40-50%, o meningoencefalomielitas arba radikulitas — 10-15%. Ypač pavojingas sveikatai nugaros smegenų pažeidimas (mielitas), kai jau antrą-trečią karščiavimo dieną galimi kaklo ir pečių lanko raumenų vangūs paralyžiai. Ligonis negali pakelti rankos, nenulaiko galvos, ji svyra į priekį ar į užpakalį - stiprūs galvos skausmai, lydimi pykinimo, vėmimo, sąmonės, mąstymo sutrikimo, traukulių, pusiausvyros sutrikimo, paralyžių, tremoro. Trečdaliui lieka sunkūs liekamieji reiškiniai:paralyžiai, parezės, raumenų atrofija, koordianacijos sutrikimai, psichikos sutrikimai.


DIAGNOSTIKA

EE įtariamas remiantis klinikiniais simptomais, dvibange ligos eiga. Įtarimą padidina informaciją apie erkės įsisegimą prieš 1-2 savaites tačiau tik apie 50 proc. žmonių randa ant savo kūno erkes,kitų 50 proc.- žmonės nepastebi ir nežino kad erkė buvo įsisiurbusi. Diagnozė patvirtinama serologiniais tyrimais. Antikūnaiprieš EE virusą, kurie nustatinėjami serologinio tyrimo metu ir patvirtina diagnozę,  atsiranda tik praėjus 2 savaitėms po erkės įsisiurbimo.

 

GYDYMAS

Etiotropinio gydymo sergant EE nėra,visi žinomi antivirusiniai vaistai EE viruso neveikia. Gydymas simptominis:gydomi traukuliai,mažinama smegenų edema ir spaudimas-šlapimo išsiskyrimą skatinančiais vaistais.Skiriami raminamieji,analgetikai (ibuprofenas, diklofenakas),priešuždegiminiai preparatai. Sutrikus kvėpavimui,prijungiamas dirbtino kvėpavimo aparatas,sutrikus ryjimui-ligonis maitinamas per zondą.Praėjus ūmiam periodui taikomos reabilitacinės priemonės paralyžiams gydyti.

 

PROFILAKTIKA

Vienintelė efektyvi apsisaugojimo nuo šios sunkios ligos priemonė yra skiepai. Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidinto pavojaus susirgti teritorijai.  Vakcina sudaryta iš “negyvų” viruso komponentų (antigenų), pasižyminčių imunogeniniu aktyvumu ir stimuliuojančiu žmogaus organizmo apsauginių antikūnų gamybą. Vakcina yra saugi ir gerai toleruojama. Skiepijama trimis vakcinos dozėmis. Antroji dozė suleidžiama praėjus 1-3 mėnesiams nuo pirmo skiepijimo. Trečioji dozė suleidžiama praėjus 9-12 mėnesių po antrosios dozės. Po 3 vakcinos dozių patikimas imunitetas susidaro 98% paskiepytų asmenų. Paskui būtina revakcinacija sustiprinančia vakcinos doze — pirma injekcija po trijų metų, vėliau — kas penkeri metai, tačiau asmenims vyresniems nei 60 metų revakcinacija rekomenduotina kas treji metai. Skiepytis nuo šios ligos galima visais metų laikais. Šaltuoju metų laikotarpiu taikoma vadinamoji įprastinė skiepijimo schema, šiltuoju, t. y. jau prasidėjus erkių aktyvumui, – pagreitinta. Abi schemos yra vienodai veiksmingos. Jei erkė įkando po skiepijimo nepraėjus dviem savaitėms, apsauga nuo erkinio encefalito neužtikrinama. Nėra griežto apibrėžto jauniausio amžiaus, nuo kada galima pradėti skiepyti vaikus, tačiau pirmais gyvenimo metais skiepijama tik esant pagrįstam būtinumui. Paprastai vakcina toleruojama gerai, povakcininiai reiškiniai reti ir nesunkūs: nežymiai pakyla temperatūra, kartais vakcinos suleidimo vietoje šiek tiek parausta ar patinsta oda. Šie reiškiniai išnyksta per vieną dieną. Dažniausiai šalutinių reiškinių atsiranda po pirmosios vakcinos dozės suleidimo, skiepijant antrą, trečią kartą ir sustiprinančias dozes jų nebepasireiškia.

Taip pat svarbu  saugotis, kad neįsisiurbtų erkė. Rekomenduojama eiti  pasivaikščioti miškingose, aukšta žole ir krūmais apaugusiose vietovėse apsivilkus ilgas kelnes užrištais galais, rankogalius reikėtų susisegti, kad erkės pro jas nepralįstų, patariama  avėti guminius batus. Taip pat reikėtų vilkėti  šviesesnius drabužius, kad lengviau erkę pastebėtume. Cheminiai repelentai gali būti naudojami jais impregnuojant ar purškiant ant rūbų. N- diethyl- toulamidas (DEET), naudojamas uodų repelentuose, yra efektyvus vengiant erkių prikibimo prie rūbų. Rutiniška kūno ir rūbų apžiūra lankantis erkių paplitimo vietovėse ar iš karto po to gali sumažinti erkių įsisiurbimo galimybę.

Aptikus erkę, reikia kuo greičiau ją ištraukti. Geriausia, jei tai pavyksta padaryti vienu judesiu. Traukiant negalima spausti erkės pilvelio, jos sukioti, tepti aliejumi ar kremu. Žaizdelę reikia nuplauti vandeniu su muilu ir dezinfekuoti. Ištraukus įsisiurbusią erkę, reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ne trumpiau kaip keturias savaites. Jeigu erkės įkandimo vieta parausta, pablogėja savijauta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Svarbu žinoti, jog net jei persirgote Laimo liga, galite ja susirgti vėl. Dėl vakcinos veiksmingumo ir saugumo abejojama.