Epiglotitas

Epiglotitas


APIBRĖŽIMAS

Epiglotitas yra antgerklio uždegimas ir patinimas. Daugeliu atvejų tai sukelia infekcijos. Antgerklis yra atvartas, kuris dengia gerklę, kad rijimo metu maistas nepatektų į kvėpavimo takus, o nuslinktų į stemplę. Epiglotitui reikalinga skubi medicininė pagalba, nes negydomas gali baigtis mirtimi.


EPIDEMIOLOGIJA

Ūmus epiglotitas yra labiausiai paplitęs tarp 2 ir 8 metų amžiaus vaikų, nors jis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Vyrai dažniau paveikiami nei moterys - santykis 2.5:11. Suaugusiems rūkymas sumažėjęs imuniteto lygis yra rizikos veiksniai ir yra tam tikrų įrodymų, kad esama didesne rizika diabetikams susirgti epiglotitu nei sveikiems.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Sąlygos, kurios sukelia epiglotitą yra infekcinės, cheminės ir trauminiai agentai. Infekcija yra labiausiai paplitusi priežastis. Gripo b tipo virusas kažkada prieš vakcinaciją, buvo dažniausia epiglotito priežastis. Šiuo metu kiti organizmai, pvz., bakterijos, virusai ir grybeliai yra dažnesnės priežastys, ypač tarp suaugusiųjų.

Įvairūs organizmai, kurie gali sukelti epiglotitą yra Streptococcus pneumoniae, Haemophilus parainfluenzae, Varicella-zoster, 1 tipo Herpes simplex virusas, ir Staphylococcus aureus.

Kiti tipai epiglotito, kurie būna sukelti ne infekcinių faktorių apima karštus dalykus, kurie gali pakenkti antgerklį. Epiglotitas, kurį sukelia šilumos žala, vadinamas terminiu epiglotitu. Terminis epiglotitas įvyksta, kai geriami karšti skysčiai, valgomas kietą maistas arba piktnaudžiaujama draudžiamomis narkotinėmis medžiagomis, kaip antai įkvėpus metalo gabalėliu nuo kreko traukimo vamzdelių ar marihuanos cigaretės galiuko. Tokiais atvejais epiglotitas panašus į infekcijos sukeltą epiglotitą.

Neįprastos epiglotito priežastys apima rudojo atsiskyrėlio voro įkandimai į ausį, dėl kurių gali atsirasti tinimas arba buivolinių žuvų valgymas, kuris gali sukelti alerginę reakciją ir patinimą. Buka trauma ar kažkas blokuojantis gerklę taip pat gali įtakoti epiglotitą.


KLINIKA

Kai epiglotitas pasireiškia, ji paprastai pasireiškia greitai, gali svyruoti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: gerklės skausmas, užkimimas ar balso pasikeitimas, sunkumas kalbėti, karščiavimas, pasunkėjęs rijimas, dažnas širdies plakimas, ir apsunkintas kvėpavimas.

Karščiavimas paprastai gali būti nedidelis, esant 37,8 ° C suaugusiesiems, arba net šiek tiek mažesnis, esant  terminiui epiglotitui 37,2 ° C.

Kvėpavimo nepakankamumas ar sunkumas kvėpuoti matomas su epiglotitu kaip seilėtekis, pasilenkimas į priekį, palengvinant įkvėpimą, kaklo raumenų, tarpšonkaulinių raumenų įsitempimas, aukšto tono švilpimas kvėpuojant (stridoras) ir problemos kalbėti.

Vaikai gali sėdėti "uostytojo pozicijoje" su kūnu, pasvirusiu į priekį ir galva bei nosis palenkiama į priekį ir į viršų, lyg jie užuostų pyragą netoliese.

Žmonės sergantys epiglotitu gali pasirodyti neramūs, kvėpuojantys padedant kaklo, krūtinės sienos ir viršutinės pilvo sienos raumenims. Nors ir jie gauna mažiau oro su kiekvienu įkvėpimu, vis dar pasireiškia aukšto tono švilpimas, vadinamas inspiraciniu stridoru.

Paprastai vaikas, kuris ateina į ligoninę su epiglotitu, turi karščiavimo istoriją, jam sunku kalbėti, yra dirglus ir keletą valandų jau turi rijimo problemų. Kūdikiams, jaunesniems kaip 1 metų, požymiai ir simptomai, pvz., karščiavimas, seilėtekis ir vertikaliai laikysena gali ir nepasireikšti.

Tuo tarpu paaugliai ir suaugusieji turi daugiau simptomų - tai gerklės skausmas, kaip pagrindinės skundas kartu su karščiavimu (50-70%), pasunkėjęs kvėpavimas (25%), seilėtekis (15%) ir stridoras (triukšmo kvėpavimas) (10%). Gydytojai būdingą suaugusiųjų epiglotitą skirsto į 3 kategorijas:

1 kategorija: Sunkus kvėpavimo nepakankamumas arba faktinė kvėpavimo takų blokada. Žmonės paprastai pateikia trumpą istoriją su sparčiai progresuojančia liga, kuri greitai tampa pavojinga. Bakterijos kraujyje dažnai yra teigiamas testo rezultatas.

2 kategorija: vidutinio sunkumo ir sunkūs klinikiniai simptomai ir požymiai didelės rizikos, kurie įtakoja galimą kvėpavimo takų nepraeinamumą. Simptomai ir požymiai paprastai yra gerklės skausmas, negalėjimas ryti, kalbėjimas lyg burnoj būtų karšta bulvė, stridoras ir papildomų raumenų grupių naudojimas kvėpuojant.

3 kategorija: lengva ar vidutinio sunkumo eiga be galimo kvėpavimo takų nepraeinamumo požymių. Šie žmonės dažnai turi ligos istoriją, kai buvo pasireiškęs kelių dienų gerklės skausmas ir skausmas ryjant.


DIAGNOSTIKA

Gydytojas gali atlikti rentgenogramą ar tiesiog pažvelgti su laryngoskopo pagalba į antgerklį ir trachėją. Gydytojas gali rasti ryklės uždegimą, paprastai tai bus raumeningas vyšnių raudonumo darinys ryklėje taip pat patinimas antgerklyje. Kadangi epiglotitas gali sukelti mirtiną kvėpavimo takų obstrukciją, apžiūros procedūros metu pacient gali tekti intubuoti.

Kiti laboratoriniai tyrimai:

·Kraujo tyrimai gali parodyti infekciją ar uždegimą

·Arterinio kraujo dujų tyrimas, kuris matuoja kraujo prisotinimas deguonimi

·Kraujo kultūros, kuriose gali augti bakterijos ir sukelti epiglotitą

·Kiti imunologiniai testai, kuriuose ieškoma specifinių bakterijų ar virusų antikūnių

Šie laboratoriniai tyrimai gali būti naudingi diagnozuojant epiglotitą, kol asmens būklė yra stabili. Net su visa šiuolaikine technika, epiglotitą nėra lengva diagnozuoti. Įdomu tai, kad tyrimai parodė, kad epiglotitas iš pradžių buvo klaidingai diagnozuojamas net 36-50% žmonių.


GYDYMAS

Gydymo stacionare trukmė, paprastai priklauso nuo trukmės intensyviosios terapijos skyriuje. Gydymas apima metodus, kurie padėtų asmeniui kvėpuoti, įskaitant:

·Kvėpavimo vamzdelis (intubacija)

·Sudrėkintas (drėkinamas) deguonis

Kiti gydymo būdai gali būti:

·Antibiotikai infekcijai gydyti

·Vaistai, vadinami kortikosteroidais, siekiant sumažinti gerklės patinimą

·Skysčiai į veną


PROFILAKTIKA

Veiksmingas būdas užkirsti kelią epiglotitui - paskiepyti. Vaikai turi gauti Haemophilus influenzae b tipo (Hib) kombinuotosios DTaP / IPV / Hib vakcinacijos. Tai taip pat apsaugo nuo difterijos, poliomielito, stabligės ir kokliušo. Vaikai turėtų gauti tris vakcinos dozes: viena, kai jam yra du mėnesiai, antras, kai jam yra trys mėnesiai ir trečia, kai jam yra keturi mėnesiai.

Glaudžių kontaktų su žmonėmis, sergančiais epiglotitu, taip pat reikėtų vengti, nes jei tai bakterijų sukeltas epiglotitas, jis gali būti perduotas ir kitam žmogui.