Endokarditas

Endokarditas


APIBRĖŽIMAS

Žodis „endokarditas“ kilęs nuo žodžio „endokardas”. Endokardas yra vidinis širdies sluoksnis. Endokarditas yra endokardo uždegimas. Endokarditas gali būti infekcinis, bakterinis ir grybelių sukeltas endokarditas. Toliau bus kalbama apie infekcinį endokarditą.


EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai susergama po įvairių odontologinių ar kitų procedūrų, chirurginių operacijų, ypač kuomet širdyje jau yra pakitimų (pvz., pakenkti ar protezuoti vožtuvai).


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kai kurių medicininių procedūrų metu (pvz., traukiant dantį, atliekant burnos, stemplės operacijas, tiriant skrandį ar žarnyną endoskopu, atveriant įvairius pūlinius ir pan.), į kraują patenka bakterijos, kurios per kelias minutes sunaikina žmogaus gynybinės sistemos. Tačiau, jei žmogus jau turi pažeistus širdies vožtuvus (serga širdies yda) arba organizmo atsparumas yra sumažėjęs, šios bakterijos apsigyvena širdies vožtuvuose arba endokarde ir sukelią kraujo užkrėtimą. Narkomanai, naudodamiesi nešvariais švirkštais, bakterijas įneša patys.
Pažeistas širdies vožtuvas būna grubus, turi daug nelygumų, todėl čia bakterijos lengvai susiranda prieglobstį, apsaugomos nuo gynybinių veiksnių. Širdies yda visuomet sudaro sąlygas infekciniam endokarditui. Apsigyvenusios vožtuvuose, bakterijos pažeidžia juos, sukeldamos jų nepakankamumą (dažniausiai pažeidžia aortos ir mitralinį vožtuvus, narkomanams gali pažeisti triburį vožtuvą); nuolat patekdamos į kraują, pažeidžia kitus organus, atsiranda pūlinių, gali užkimšti organus maitinančią kraujagysles ir sukelti komplikacijų.

Skiriamos trys rizikos veiksnių grupės:

                      1. Lemiantys mikroorganizmų patekimą į kraują: odontologinės procedūros, invazinės diagnostinės procedūros, chirurginės operacijos, intraveninių narkotikų naudojimas, netinkama dantų priežiūra.
                      2. Sukeliantys širdies pažeidimą: širdies vožtuvų pakenkimas, įgimtos širdies ydos (pertvaros defektai, kt.).
                      3. Silpninantys organizmo imunitetą.

Infekciniam endokarditui būdinga ūmi, netgi žaibinė eiga (negydant mirštama per 2-7 dienas ar kelias savaites). Lėtinė ligos forma vystosi retai. Dažniausia mirties priežastis – širdies nepakankamumas, kuris išsivysto dėl širdies vožtuvo suardymo ir/ar širdies raumens pažeidimo.


KLINIKA

Pagrindiniai simptomai:

  • Prakaitavimas
  • Sąnarių skausmas
  • Apetito stoka
  • Karščiavimas
  • Bakterijų išsisėjimo požymiai: bakterijos iš širdies vožtuvų krauju nukeliauja į įvairius organus, sukelia jų pūlingus uždegimus, pavyzdžiui, pūlingas smegenų uždegimas, pasireiškiantis sąmonės sutrikimais
  • Kūno masės mažėjimas
  • Širdies nepakankamumas
  • Šaltkrėtis
  • Juosmens skausmas
  • Dažnas širdies plakimas
  • Odos mėlynės.


DIAGNOSTIKA

Infekcinį endokarditą patvirtina sekantys tyrimai:

  • kraujo pasėlis;
  • echokardioskopija;
  • kraujo tyrimas;
  • rentgenologiniai tyrimai - krūtinės ląstos rentgenografija, galvos smegenų ir pilvo kompiuterinė tomografija;
  • rengenokontrastinė kateterizacija.


GYDYMAS

Įtarus infekcinį endokarditą, ligonis guldomas į ligoninę. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, skiriami antibiotikai (penicilinas ir gentamicinas injekcijomis į veną; kai yra alergija penicilinui, penicilinas keičiamas į cefalosporiną arba imipenemą). Gydymas trunka mažiausiai 4-6 savaitės bei papildomas 2 savaites, susireguliavus temperatūrai. Kai kuriais atvejais reikia operuoti – pakeisti suardytą vožtuvą nauju, t. y. vožtuvo protezu.


PROFILAKTIKA

Pagrindinė profilaktinė priemonė – trumpas antibiotikų (amoksicilino, eritromicino, klindamicino) kursas po procedūrų ar operacijų, galinčių sukelti bakterijų patekimą į kraują.