EMBOLIJA


APIBRĖŽIMAS

Embolija – tai staiga sutrikęs kraujo pritekėjimas į organą ar kūno dalį, dažniausiai sukeltas kraujo krešulio. Kuomet susiformuoja embolas, kuris juda kraujagyslėmis, yra galimybė, kad siauresnio spindžio kraujo induose jis užstrigs ir sutrikdys kraujo cirkuliaciją.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Embolijos tipai:

1.   Tromboembolija (judantis kraujo krešulys);

2.   Oro embolija (įvyksta traumos ar operacijos metu plyšus kraujagyslėms);

3.   Riebalų embolija (riebalai patenka į plaučių kraujotaką dažniausiai dėl riebalinio audinio, suriebėjusių kepenų, kaulų lūžių);

4.   Sepsinė embolija (sudaro nekrozavę audiniai, bakterijos);

5.   Navikų embolija (navikinių ląstelių patekimas į kraujotaką);

6.   Vaisiaus vandenų embolija (užsitęsus gimdymo sąrėmiams, vaisiaus vandenų dalys pro placentos kraujagysles gali patekti į motinis kraujotaką);

7.   Parenchiminių audinių embolija (po sunkių traumų įvairūs audiniai (kepenų, smegenų) gali patekti į kraujotaką).

Dažniausiai embolija įvyksta žmonėms, turintiems tam tikrų rizikos veiksnių, skatinančių kraujo krešulio formavimąsi, pavyzdžiui, rūkymas, širdies ligos. Kitų tipų embolams susidaryti rizikos veiksniai yra padidėjęs kraujospūdis, aterosklerozė, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, nardymas giliuose vandenyse, traumos, kaulų lūžiai, navikinės ligos.

 

KLINIKA

Embolijos simptomai gali būti ir lengvi, ir sunkūs. Kartais embolija randama atsitiktinai (pvz., atlikus plaučių rentgenologinį tyrimą). Kliniką sukelianti embolija, priklausomai nuo blokuojamų kraujagyslių, embolo dydžio, kraujotakos sutrikimo, gali pasireikšti įvairia klinika.

Arterinės rankų ir kojų embolijos atvejais:

1.  Rankos ir kojos būna šaltos;

2.  Sumažėjęs ar nejaučiamas pulsas galūnėse;

3.  Raumenų skausmas ar spazmas pažeistoje vietoje;

4.  Tirpimas ir dilgčiojimas galūnėse;

5.  Blyški galūnių odos spalva;

6.  Galūnės silpnumas.

Vėliau dėl sutrikusios kraujotakos gali formuotis opos, pažeistoje vietoje vyksta audinių nekrozė (audiniai tamsūs, suardyti).

Kai embolas nukeliauja į organą ir sutrikdo kraujotaką, jaučiamas skausmas to organo srityje, pasireiškia simptomai, rodantys, kad sutriko organo funkcija.

Galimos komplikacijos:

1.  Ūmus miokardo infarktas;

2.  Infekcija pažeistuose audiniuose;

3.  Sepsinis šokas;

4.  Insultas;

5.  Laikinai ar visam laikui susilpnėjusi ar išnykusi organo funkcija;

6.  Laikinas ar nuolatinis inkstų funkcijos nepakankamumas;

7.  Audinių nekrozė;

8.  Praeinantis smegenų išemijos priepuolis.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas nustato susilpnėjusį ar išnykusį pulsą ir kraujospūdį galūnėje. Diagnozės patikslinimui naudojami instrumentiniai tyrimai:

1.  Galūnės ar organo angiografinis tyrimas;

2.  Ultragarsinė doplerometrija;

3.  Ultragarsinė doplerometrija („Duplex“ sistema);

4.  Echokardiografinis tyrimas;

5.  Magnetinio rezonanso tyrimas;

 

GYDYMAS

Pacientams,sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tiems, kuriems po ligos ar operacijų reikia ilgai gulėti lovoje, skiriami medikamentai (anikoaguliantai – heparinas, varfarinas; antitrombocitiniai medikamentai), kurie mažina kraujo krešulio susidarymo riziką. Trombolitikai(alteplazė, streptokinazė) skiriami, kai embolija jau įvykusi, tačiau situacija nėra grėsminga paciento gyvybei ir galima laukti, kol vaistai ištirpdys krešulį. Oro emboliją galima gydyti hiperbarinėse kamerose. Šiose kamerose or slėgis yra didesnis ir dėlto ligonio organizme susidarę oro burbulai sumažėja. Chirurginis gydymo būdas vadinams embolektomija. Jos metu padaromas pjūvis per užkimštą kraujagyslę ir krešulys išsiurbiamas (aspiruojamas).

 

PROFILAKTIKA

•Asmenims, turintiems rizikos veiksnių embolų formavimuisi, skiriami medikamentai (antikoaguliantai, antitrombocitiniai);

•Patariama didinti fizinį aktyvumą;

•Reikia vengti streso;

•Atsikratyti antsvorio;

•Mesti rūkyti;

•Būtina mažinti aukštą kraujospūdį;

•Taip pat reikia mažinti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.