Egzema


APIBRĖŽIMAS

Egzema - alerginės kilmės odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio niežtinčiu išbėrimu. Tai neužkrečiamas, dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas.


EPIDEMIOLOGIJA

Paprastai egzema suserga žmonės, turintys įgimtą polinkį, kurių giminėje kas nors sirgo šia liga arba kurių oda labai sausa ir susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Egzema gali susirgti visų psichologinių tipų žmonės.

Atopinė egzema pasireiškia apie 10-20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir 3-5 proc. suaugusiųjų. Paskutiniu metu ji pasireiškia vis dažniau. Padidėjimas nuo dviejų iki penkių kartų pastebėtas per pastaruosius 30 metų, ir to priežastis tikrai nėra aiški.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Egzema skirstoma į kelias grupes pagal jos atsiradimo priežastis.

  • Atopinė: alerginis tipas, dažnai pasitaikantis žmonėms, kurie taip pat serga šienlige ir astma. Ji dažniausiai prasideda vaikystėje, vėliau gali visiškai pranykti, o kada nors vėl atsinaujinti. Ligos vystymąsi gali paskatinti psichologinės traumos, klimatas (liga dažniausiai paūmėja rudenį ir žiemą), žalingi įpročiai, ypač nesaikingas alkoholio vartojimas.
  • Alerginė kontaktinė: dėl odos kontakto su kokia nors medžiaga, kuriai individas yra jautrus. Ta pati medžiaga nesukelia egzemos žmogui, kuris jai nejautrus (nėra alergiškas). Tai antroji pagal paplitimą egzemos forma, išsivystanti palaipsniui. Esant polinkiui į alergiją, tokių profesijų darbuotojams labai svarbu laikytis darbų saugos reikalavimų ir kaip galima labiau vengti kontakto su chemikalais.
  • Erzinantis kontaktas: dėl odos kontakto su erzinančiais chemikalais, milteliais, valymo priemonėmis ir t.t. Kontaktas su šiomis medžiagomis gali sukelti egzemą bet kokiam asmeniui;
  • Diskoidinė: atrodo kaip atskiros egzemos salelės normalioje odoje;
  • Seborėjinė: kūdikiams atsiranda sauskelnių plote ir ant skalpo. Suaugusiems asmenims atsiranda taip pat ant skalpo ir odos raukšlėse tarp nosies ir burnos. Gali būti sukelta grybelinės infekcijos. Ji atrodo kaip pleiskanos ir dažniausiai nebūna skausminga ar niežtinti.
  • Kitos: rečiau pasitaikanti grupė, įskaitant kojų egzemą, kuri atsiranda dėl išsiplėtusių venų ir dishidrozinė egzema – intensyviai niežinti forma ant rankų, su mažomis ar (kartais) didelėmis pūslėmis.
  • Kitas būdas klasifikuoti egzemą yra paremtas egzemos sunkumu ir trukme.
  • Ūmi egzema bus odos vieta, kuri neseniai paraudonavo bei paprastai turinti pūslelių ir kartais šlapiavimo ar šašų;
  • Lėtinė (chroniška) - aktyviam procesui nurimus, paveikta egzemos oda yra sausa, pleiskanota, sustorėjusi ir suskilinėjusi.
  • Infekuota. Bet kuriai stadijai esant egzema gali infekuotis.


KLINIKA

Egzema dažniausiai pažeidžia dirginamas odos vietas. Sergant ūmine egzema, oda parausta, joje iškyla smulkių mazgelių, pūslyčių. Pažeistas vietas peršti, niežti. Pūslytėms plyšus, susidaro ryškiai raudonų, šlapiuojančių erozijų. Vėliau erozijos apsitraukia šašais, kuriems nukritus, oda smarkiai pleiskanoja. Pažeistos odos tarpląstelinis skystis turi daug baltymų. Kai ore šis skystis išdžiūva, baltymai sudarydami šašus, lieka. Tai dažnai įvyksta infekcijos metu, tada šašai turi auksinę spalvą.  Poūmės egzemos požymiai tokie patys, tik mažiau ryškūs. Sergant lėtine egzema, oda sustorėja, pasidaro grubesnė, melsvai raudonos spalvos, pleiskanoja, išryškėja jos reljefas. Po to, kai viršutinis odos sluoksnis nusitrina, po juo lieka skausmingi odos įtrūkimai ir raukšlės.


DIAGNOSTIKA

Atidžiai apžiūrėjus ir įvertinus išbėrimus, nustatoma, kokio tipo egzema sergama. Esant reikalui, gali būti paskirtas odos reakcijos tyrimas. Jei įtariama, jog bėrimas - grybelinė infekcija, paimamos nuograndos ir siunčiamos ištyrimui dėl grybelio. Jei įtariama egzema dėl kontaktinės alergijos atliekami lopo mėginiai. Esant infekcijai paimama klinikinė medžiaga bakteriologiniams ir virusologiniams pasėliams.


GYDYMAS

Priklausomai nuo egzemos kilmės ir formos, skiriamas gydymas. Nuo uždegimo skiriami steroidiniai tepalai. Jais patartina teptis tik trumpą laiką (ūmiam uždegimui numalšinti), nes šie tepalai plonina odą ir daro ją dar labiau pažeidžiamą. Pastaruoju metu gaminami ir nesteroidiniai kremai nuo uždegimo, kurie yra saugesni.
Neretai skiriami į vidų vartojami steroidiniai preparatai. Nuo niežėjimo padeda antihistamininiai vaistai.
Nustačius mikrobinę egzemą skiriami vidinio ir išorinio vartojimo antibiotikai, dezinfekuojamosios, antiseptinės medžiagos. Neretai ligoniui skiriami imunitetą stiprinantys preparatai.


PROFILAKTIKA

Kadangi egzema praktiškai neišgydoma ir linkusi atsinaujinti liga, labai svarbi tinkama odos priežiūra tiek paūmėjimo, tiek remisijos periodu.
Egzema sergančių ligonių odą svarbiausia saugoti nuo perdžiūvimo. Šiam tikslui reikia pasirinkti tinkamiausią drėkinamąjį tepalą, naudoti tinkamas asmens higienos priemones.