Divertikuliozė

Divertikuliozė


APIBRĖŽIMAS

Divertikuliozė –tai yra divertikulų buvimas storojo žarnyno gleivinėje. Divertikulas yra maišelio pavidalo gleivinės išsigaubimas į raumeninį žarnyno sienelės sluoksnį, ypač tose vietose, kur praeina kraujagyslės. Divertikuliozė apima tokias būkles, kaip besimptominė divertikuliozė, divertikulitas ir kraujavimas iš divertikulų.


EPIDEMIOLOGIJA

Divertikuliozė yra dažna liga vyresniame amžiuje, kuri vienodai dažnai pasireiškia moterims ir vyrams. Rizika susirgti didėja su amžiumi. Dažniau serga išsivysčiusių šalių gyventojai. Šios ligos išsivystymui turi įtakos gyvenimo būdas ir aplinkos faktoriai.

Manoma, kad maždaug 10 procentų žmonių, vyresnių kaip 40 metų turi divertikulų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Divertikuliozei atsirasti didžiausios įtakos turi mitybos ypatumai: valgant maistą, turintį mažai skaidulinių medžiagų, divertikuliozė vystosi dažniau. Maistinės skaidulos skatina išmatų išburkimą ir taip sumažina storojo žarnyno sienelės tempimą. Manoma, kad sienelės tempimas padidina divertikulų atsiradimo riziką.  Esant vidurių užkietėjimui, padidėja spaudimas žarnoje, ir per silpnas žarnos sienelės vietas divertikulai išsigaubia. Kraujavimas iš divertikulų įvyksta, kai erozuoja kraujagyslė, esanti divertikulo viduje.

Komplikuota divertikuliozė susijusi su tokiomis komplikacijomis:

  • Pūliniu
  • Fistule – nenormali jungtis tarp organų ir audinių
  • Obstrukcija – žarnyno spindžio blokavimas
  • Peritonitu
  • Sepsiu.


KLINIKA

Divertikuliozė gali nepasireikšti jokiais simptomais ar skundais, tačiau neretai sukelia pilvo pūtimą, skausmus, kraujavimą. Daugelis kitų ligų sukelia skundus panašius į divertikuliozę.
Progresuojant divertikulo uždegimui, divertikulas gali supūliuoti ar prakiurti į pilvo ertmę, tokiu atveju reikalingas skubus chirurginis gydymas. Gausus kraujavimas iš divertikulo yra retesnė komplikacija, dėl šios komplikacijos ligonį operuoti reikia retai, kraujuojantis žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą, dusulį, matomas tuštinantis pasirodantis, dažniausiai raudonas, kraujas.


DIAGNOSTIKA

Divertikuliozė dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai tiriant ligonį dėl skausmų ar kraujavimo. Divertikuliozė ir jos komplikacijos nustatomos atlikus endoskopinius ir rentgenologinius žarnyno tyrimus.


GYDYMAS

Pacientų, kuriems nėra jokių simptomų ir divertikuliozė yra atsitiktinis radinys, gydyti nereikia. Jeigu simptomai yra stipriai išreikšti, pacientą reikia hospitalizuoti, taikyti nulinę dietą ( neduoti valgyti), skirti vaistus. Esant uždegimui, ligoniai gydomi ligoninėje, skiriant antibiotikus, o kartais būna reikalinga ir chirurginė operacija.

PROFILAKTIKA

Siekiant išvengti divertikuliozės ir jos komplikacijų, reikia valgyti maistą, turtingą skaidulinių medžiagų, rekomenduojama per dieną suvalgyti jų po 20-35 gramus. Svarbi yra mitybos korekcija. Rekomenduojama valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto. Svarbu vengti ar gydyti lėtinį vidurių užkietėjimą, vartoti pakankamai vandens ( 1,5 – 2 l).