Dirgliosios žarnos sindromas

DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMAS


APIBRĖŽIMAS

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai virškinamojo trakto motorikos sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmu ar diskomfortu bei pasikeitusiu tuštinimosi dažniu bei pobūdžiu: vidurių užkietėjimu, viduriavimu arba besikeičiančiu su viduriavimu vidurių užkietėjimu.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Vakarų šalyse šiuo sindromu serga apie 23 proc. gyventojų. Moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai. Sergančiųjų amžius yra įvairus, tačiau dažniausiai tai būna 30-50 metų asmenys, vyresniame amžiuje sergamumas mažėja.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligos priežastys iki šiol dar nėra visiškai aiškios, tačiau žinoma, kad svarbų vaidmenį vaidina smegenų ir žarnų tarpusavio sąveika. Normaliame organizme egzistuoja smegenų ir žarnų tarpusavio ryšys, kuris lemia adekvatų skausmo jutimą virškinamajame trakte. Pasireiškus DŽS, šio tarpusavio ryšio reguliacija sutrinka ir atsiranda padidėjęs žarnų jautrumas- ligonis jaučia skausmą, pilvo pūtimą, varymą tuštintis. Smegenų- žarnų disreguliacija gali lemti ir žarnų motorikos sutrikimus. DŽS išsivystymą provokuoja tiek psichiniai, tiek socialiniai veiksniai, stresas, infekcijos, antibiotikų vartojimas, įtakos turi ir genetinė predispozicija.

 

KLINIKA

Pagrindiniai ligos simptomai- pilvo skausmas ar diskomfortas ir pakitęs tuštinimos dažnis bei išmatų pobūdis.

Liga diagnozuojama kuomet atitinka diagnostinius kriterijus: per pastaruosius 3 mėnesius bent 3 dienas per mėnesį pilvo skausmas ar diskomfortas būna kartu su bent 2 iš šių reiškinių:

1.      Simptomai nurimsta pasituštinus;

2.      Būna epizodas, kuomet pasikeičia tuštinimosi dažnis;

3.      Pasitaiko epizodas, kuomet pakinta išmatų forma.

Sergant DŽS, pilvo skausmo vieta gali kisti, skausmo pobūdis labai įvairus. Tam tikri faktoriai (pvz. maistas)galiįtakoti skausmo atsiradimą ir intensyvumą. Ligoniai skundžiasi pilvo pūtimu, tempimu, nevisavertiško pasituštinimo jausmu, pilvo gurguliavimu, burbuliavimu. Vidurių užkietėjimas neretai kaitaliojasi  su viduriavimo epizodais. Taip pat gali būti skausmingas noras tuštintis, o išmatose kartais atsiranda gleivių. Jaučiami ir kiti su virškinimo trakto veiklos sutrikimu susiję simptomai- virškinimo sutrikimas, pykinimas, raugėjimas, refliuksas. Gali būti ir klinika, nesusijusi su žarnynu- bendras silpnumas, miego sutrikimai, galvos, krūtinės, nugaros skausmas, šlapinimosi ir seksualinės funkcijos sutrikimai.  Nepaisant gausios ir įvairios klinikos ir nusiskundimų, pacientas aplinkiniams atrodo sveikas, tiriant ligonį sunku rasti objektyvių virškinamojo trakto sutrikimo simptomų tačiau reikia pastebėti, kad sergantys DŽS būna jautrios nervų sistemos.

 

DIAGNOSTIKA

Dignostika labai sunki dėl simptomų įvairovės, persiklojimo ir objektyvių pokyčių nebuvimo. Tačiau gydytojas įtarti DŽS gali atidžiai susirinkęs informaciją apie paciento nusiskundimus, dėmesys skiriamas psichiniams ir socialiniams veiksniams. Sindromo diagnostika remiasi kitų galimų susirgimų atmetimu. Skiriami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai:klinikinis kraujo tyrimas, kepenų funkcijos testai, išmatų tyrimas dėl slapto kraujo, endoskopinis, ultragarsinis tyrimas. Kiti tyrimai parenkami atsižvelgiant į tai koks simptomas vyrauja paciento skunduose:jei vyrauja vidurių užkietėjimas- atliekamas storosios žarnos tranzito tyrimas, anorektalinė manometrija, defekografija; dominuojant viduriavimo klinikai- daromas išmatų pasėlis, išmatų tyrimas, rentgeninis plonosios žarnos tyrimas, endoskopiniai ir biopsiniai tyrimai, vertinama skydliaukės funkcija.

 

GYDYMAS

Gydymas pirmiausia pradedamas nuo paciento nuraminimo, darbo ir poilsio režimo nustatymo, mitybos pakeitimo (svarbiausia, kad būtų pasirenkamas visavertis, sveikas, ligonio geriausiai toleruojamas maistas, kad būtų laikomasi sveikos mitybos taisyklių). Gydymas taip pat parenkamas pagal vyraujantį simptomą, atsižvelgiama ir  į simptomų intensyvumą. Jei pasireiškia viduriavimas- skiriami viduriavimą stabdantys loperamidas, cholestiraminas. Rekomenduojama valgyti ryžių, manų košę. Jei sergantis asmuo skundžiasi vidurių užkietėjimu, patariama vartoti daugiau skysčių, skaidulinio maisto, sėlenų, laktuliozės. Skiriamas bisakodilis, sena. Vidurių pūtimą mažina simetikonas, krapai, kmynai.Virškinamojo trakto skausmą malšina spazmolitikai- otilonijaus bromidas (Spasmomenas), hioscino bromidas (Buscopanas), mebeverinas (Duspatalinas), drotaverinas (Nospa). Svarbi gydymo dalis- paciento nervų sistemą veikiančios priemomnės- raminamieji vaistai, antidepresantai, psichoterapija, hipnozė, joga.

 

PROFILAKTIKA

Nėra.