Diabetinė retinopatija

Diabetinė retinopatija


APIBRĖŽIMAS

Diabetinė retinopatija – tai cukrinio diabeto komplikacija, kurios metu pažeidžiamos akies tinklainės kraujagyslės.


EPIDEMIOLOGIJA

Diabetinė retinopatija paprastai nenustatoma anksčiau nei po 5 metų nuo diabeto pradžios esant I tipo diabetui, o II tipo diabeto atveju jau diagnozės nustatymo metu apie 20% atvejų nustatomi pokyčiai tinklainėje. Diabetinės retinopatijos atsiradimo bei progresavimo riziką didina rūkymas, nėštumas, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, bloga gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas. Sergantiems I tipo diabetu ilgiau nei 20 metų beveik visiems nustatomi pradiniai ar pažengę pokyčiai tinklainėje.

Lietuvos gydymo įstaigų duomenimis, diabetinės retinopatijos
diagnozuojama 57,1 proc. sergančiųjų nuo insulino priklausomu CD ir 16,9
proc. sergančiųjų nuo insulino nepriklausančiu CD, bet gydomiems cukraus
kiekį mažinančiomis tabletėmis. Sergančių nuo insulino nepriklausomu CD ir
vartojančių insuliną grupės pats didžiausias diabetinės retinopatijos
procentas – 61,7.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Dėl gliukozės apykaitos sutrikimo vystosi smulkių tinklainės kraujagyslių sienelių pakitimai: padidėja jų pralaidumas, atsiranda mikroaneurizmos (lokalūs išplatėjimai), kraujosrūvos. Kai šie pokyčiai vystosi centrinėje tinklainės dalyje – geltonojoje dėmėje, ši paburksta – atsiranda diabetinė makulopatija. Tokiu atveju pablogėja ir regėjimas. Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo, mažėja kapiliarų spindis, vietomis jie užsikemša, tinklainėje vystosi išeminės zonos. Dėl deguonies trūkumo aktyvuojamas faktorius, skatinantis naujų, nekokybiškų, trapių kraujagyslių atsiradimą. Trūkus šioms kraujagyslėms į akies vidų išsilieja kraujas, pakitusi tinklainė gali atšokti, sąlygoti žymų matymo pablogėjimą ar net aklumą. Kartais naujadarės kraujagyslės uždaro priekinės kameros kampą (per kurį iš akies nuteka intraokulinis skystis), padidėja akių spaudimas – vystosi neovaskulinė glaukoma.

Pasak, Nacionalinio Akių instituto, diabetinė retinopatija yra keturių etapų:
1. Lengva diabetinė retinopatija. Pasitaiko kaip smulkių tinklainės kraujagyslių patinimai;
2. Vidutinio sunkumo diabetinė retinopatija. Progresuojant ligai, blokuojamas tinklainės kraujagyslių maitinimas;
3. Sunki diabetinė retinopatija. Kraujagyslės yra dar labiau blokuojamos, keliose srityse tinklainė netenka kraujo tiekimo;
4. Proliferacinė retinopatija. Sutrinka naujų kraujagyslių augimas, jos tampa labai trapiomis. Pačios šios kraujagyslės nesukelia regėjimo sutrikimų. Tačiau, jos yra labai plonos, trapiomis sienomis. Todėl netinkamas kraujo nuotėkis ir sukelia regėjimo sutrikimus ir aklumą.


KLINIKA

Cukrinio diabeto sukeltų tinklainės pakitimų vystymąsi galima suskirstyti į preklinikinę stadiją ir klinikinių simptomų pasireiškimo stadiją. Ankstyvos preklinikinės stadijos metu vyksta kapiliarų bazinės membranos pokyčiai bei pakitimai ląstelių viduje. Padidėja pratekančio
kraujo pro tinklainės kraujagysles kiekis, pakinta kraujo- tinklainės barjeras (tai galima nustatyti stiklakūnio fluorfotometrijos metodu). Išsekus audinių kompensaciniams mechanizmams, atsiranda patologiniai organiniai pakitimai tinklainės struktūrose, procesas pereina į klinikinę stadiją ir pamažu progresuoja. Esant ankstyvoms ligos stadijoms prasidėjusi tinklainės hipoksija gali skatinti autoreguliacinius mechanizmus ir didinti tinklainės kraujotaką.

Regėjimas pablogėja tik tada, kai atsiranda diabetinių pakitimų (kraujosruvų, mikroaneurizmų, kietų eksudatų, paburksta tinklainė) makuloje. Neproliferacinės diabetinės retinopatijos prognozė reliatyviai gera: per 5 metus apanka tik 3% pacientų.


DIAGNOSTIKA


  • Oftalmoskopija. Akių dugną galima įvertinti tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu oftalmoskopu. Tačiau pakitimai geriau matomi, kai išplečiamas vyzdys- vyzdį plečiančiais vaistai (midriatikais) ir tiriama tiesioginiu oftalmoskopu;
  • Biomikroskopija plyšine lempa. Geriausia akies dugnas ištiriamas, biomikroskopuojant plyšine lempa (naudojant kontaktines linzes). Tada matomas stereovaizdas, geriau nustatomi tinklainės paburkimo plotai. Fluorescentinė angiografija. Daugiau nei 30 metų šis diagnostikos tyrimas padeda nustatyti pradinius diabetinius tinklainės pakitimus: leidžia diagnozuoti akimi nematomus mikroaneurizmas,


GYDYMAS

Diabetinė retinopatija gydoma lazerinės fotokoaguliacijos metodu ar atliekant vitrektomija. Židininė fotokoaguliacija atliekama esant kliniškai reikšmingai makulopatijai, panretinalinė (visos tinklainės) fotokoaguliacija taikoma esant išplitusiems pokyčiams tinklainėje – lazerio spindulys veikia pakenktas tinklainės vietas, sustabdomas naujadarių kraujagyslių augimas bei apsisaugoma nuo tolesnio regos blogėjimo. Vitrektomija – tai jau chirurginė intervencija į akį. Jos metu pašalinamas pakitęs stiklakūnis bei susidarę fibrozinio audinio plėvės, atliekama tinklainės fotokoaguliacija operacijos metu.

Diabetinės retinopatijos progresavimui stabdyti labai svarbu gera bendra diabeto, arterinio kraujospūdžio, cholesterolio kontrolė. Kadangi pradinėse stadijose pokyčiai tinklainėje paprastai nesukelia simptomų, svarbūs planiniai apsilankymai pas gydytoją oftalmologą.


PROFILAKTIKA

Jei sergate cukriniu diabetu, dėl šios ligos būtina atlikti specialius tyrimus, nes diabetinė retinopatija gali vystytis be simptomų. Tinklainės dėmės edema gali išsivystyti bet kuriuo iš pirmiau minėtų keturių etapų metu be jokių pojūčių.