Diabetinė retinopatija

DIABETINĖ RETINOPATIJA


APIBRĖŽIMAS

Diabetinė retinopatija - viena sunkiausių diabetui būdingų akių komplikacijų, kuriai būdingas tinklainės kraujagyslių pažeidimas.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Diabetinės retinopatijos dažnis priklauso nuo pacientų amžiaus, cukrinio diabeto (CD) tipo, trukmės, glikemijos kontrolės lygio, nepriklausomų rizikos veiksnių ir pan. Pacientams, sergantiems 1 tipo CD, per pirmuosius penkerius metus diabetinė retinopatija paprastai nepasireiškia. 20 proc. pacientų, sergančių 2 tipo CD, jau diagnozės nustatymo metu randama retinopatijai būdingų pakitimų. Nustatyta, kad dėl diabetinės retinopatijos apanka 15-20 proc. diabetu sergančių žmonių. Aklumas tarp diabetu sergančiųjų yra 25 kartus dažnesnis, palyginti su bendrąja populiacija. JAV atliktas tyrimas parodė, kad maždaug 16 milijonų amerikiečių serga cukriniu diabetu, iš kurių pusė net nežino savo būklės. Deja, tik apie pusė, kurie žino, kad serga cukriniu diabetu,  gauna tinkamą akių priežiūrą, todėl, diabetinė retinopatija yra pagrindinė priežastis Amerikoje dėl naujų aklumo atvejų nuo 25 iki 74 metų amžiaus grupėje, o tai yra 8,000 naujų atvejų kiekvienais metais. Maždaug 12% visų naujų atvejų aklumas Amerikoje dėl diabetinės retinopatijos.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Diabetinė retinopatija sergant cukriniu diabetu išsivysto dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje, o taip pat ligos atsiradimą lemia ir genetinis polinkis. Yra nemažai rizikos veiksnių ir būklių, greitinančių diabetinės retinopatijos progresavimą - tai bloga metabolinė kontrolė, CD trukmė, amžius susergant CD, arterinė hipertenzija, hiperlipidemija, rūkymas, brendimas, nėštumas. Lėtinė hiperglikemija ir minėti rizikos veiksniai, sąveikaudami tarpusavyje, sukelia smulkių tinklainės kraujagyslių sienelių pakitimus: kraujagyslės kiek paburkę (mikroaneurizmas) ir gali kraujuoti (hemoragija) arba tekėti skystis (eksudacija), tačiau tinklainės geltonosios dėmės sritis lieka nepaveikta. Tai vadinama fonine diabetine retinopatija. Kai šie pokyčiai vystosi centrinėje tinklainės dalyje - geltonojoje dėmėje, ši paburksta – atsiranda diabetinė makulopatija. Tokiu atveju pablogėja ir regėjimas. Sunkiausia stadija- proliferacinė diabetinė retinopatija, kuomet dėl medžiagų apykaitos sutrikimo, mažėja kapiliarų spindis, vietomis jie užsikemša, tinklainėje vystosi išeminės zonos. Dėl deguonies trūkumo aktyvuojamas faktorius, skatinantis naujų, nekokybiškų, trapių kraujagyslių atsiradimą. Trūkus šioms kraujagyslėms į akies vidų išsilieja kraujas, pakitusi tinklainė gali atšokti, sąlygoti žymų matymo pablogėjimą ar net aklumą. Kartais naujadarės kraujagyslės uždaro priekinės kameros kampą (per kurį iš akies nuteka intraokulinis skystis), padidėja akių spaudimas– vystosi neovaskulinė glaukoma.

Genetiniai veiksniai lemia arba polinkį, arba atsparumą hiperglikemijos sukeliamiems pažeidimams.

 

KLINIKA

Kuomet pacientui yra lengviausia foninės diabetinės retinopatijos stadija, regėjimas paprastai nebūna sutrikęs. Su laiku, jei foninė diabetinė retinopatija paaštrėja, gali būti apimta geltonosios dėmės sritis (prasideda diabetinė makulopatija). Jei taip atsitinka, sergančiojo centrinis regėjimas palaipsniui blogės. Gali tapti sunku iš didesnio atstumo atpažinti žmonių veidus arba įžiūrėti smulkias raides. Centrinio regėjimo praradimo laipsnis kiekvienam yra skirtingas. Tačiau regėjimas, leidžiantis ligoniui vaikščioti namie ir lauke (periferinis regėjimas) išliks. Pasireiškus proliferacinei diabetinei retinopatijai regėjimas gali tapti neryškus ir dėmėtas, nes kraujavimas užtamsina dalį regos. Negydant proliferacinės retinopatijos, gali ištikti visiškas regos netekimas.

 

DIAGNOSTIKA

Diabetinę retinopatiją diagnozuoja gydytojas oftalmologas. Pacientų, sergančių cukriniu diabetu, gydytojo oftalmologo apžiūrų dažnis priklauso nuo cukrinio diabeto tipo ir akių pakitimų pobūdžio. Diagnozavus 1 tipo cukrinį diabetą, oftalmologo konsultacija rekomenduojama pradedant penktais ligos metais, 2 tipo cukrinio diabeto atveju - diagnozės nustatymo metu. Nėščiąsias rekomenduojama tirti po 3 nėštumo mėnesio, o vėliau kas mėnesį arba individualiai. Pageidautina, kad moterys, sergančios 1 tipo CD, iš anksto planuotų nėštumą ir jau prieš tai, padedamos gydytojo endokrinologo, pasiektų optimalią glikemijos kontrolę bei išsitirtų, ar neišsivystė galimos CD komplikacijos.
Konsultacijos metu paprastai gydytojas oftalmologas įvertina, ar yra rizikos veiksnių, tokių kaip atkakli hiperglikemija, hipertenzija, albuminurija, paciento amžių ir diabeto trukmę bei akių dugno pokyčius. Aptikus akivaizdžių tinklainės pakitimų, konsultacijų dažnis priklauso nuo pakitimų pobūdžio.   

 

GYDYMAS

Dabartiniai diabetinės retinopatijos gydymo metodai:
   1. Gera glikemijos kontrolė.
   2. Gera arterinio kraujospūdžio kontrolė.
   3. Laiku atlikta tinklainės lazerinė koaguliacija. Tačiau yra svarbu suvokti, jog lazerinis gydymas gali tik išsaugoti jūsų turimą regėjimą, o ne jį pagerinti. Židininė fotokoaguliacija atliekama esant kliniškai reikšmingai makulopatijai, panretinalinė (visos tinklainės) fotokoaguliacija taikoma esant išplitusiems pokyčiams tinklainėje – lazerio spindulys veikia pakenktas tinklainės vietas, sustabdomas naujadarių kraujagyslių augimas bei apsisaugoma nuo tolesnio regos blogėjimo.

 4. Vitreoretinalinė chirurgija – tai jau chirurginė intervencija į akį. Jos metu pašalinamas pakitęs stiklakūnis bei susidarę fibrozinio audinio plėvės, atliekama tinklainės fotokoaguliacija operacijos metu.

 

PROFILAKTIKA

Buvo įrodyta, jog labai gera diabeto kontrolė žymiai sumažina regėjimui keliančių komplikacijų grėsmę. Taip pat yra svarbu stebėti ir gydyti aukštą kraujospūdį. Su aukštu kraujospūdžiu galima kovoti pakeitus gyvenimo būdą ir naudojant vaistus. Nervų pakenkimai, inkstų ar kardiovaskuliarinė ligos yra labiau tikėtini rūkantiems diabetikams. Rūkymas didina jūsų kraujospūdį ir pakelia kraujyje esančio cukraus kiekį, tai apsunkina diabeto kontroliavimą.