Dermatitas

Dermatitas


APIBRĖŽIMAS

Dermatitas – dėl alergijos ar kitų priežasčių sudirgus odai kilęs uždegimas. Yra keturi pagrindiniai jo tipai – egzema, kontaktinis dermatitas, fotodermatitas ir seborėjinis dermatitas. Dermatitas - tai ūminis epidermio ir dermos uždegimas, kurį sukelia egzogeniniai ir endogeniniai dirgikliai. Toliau bus rašoma apie egzogeninius dermatitus.


EPIDEMIOLOGIJA

Alerginis kontaktinis dermatitas sudaro 5-15% visų dermatozių. Sergamumas juo priklauso nuo industrializacijos lygio.

Suaugusiųjų seborėjiniu dermatitu dažniausiai serga 20-50 m. amžiaus ir vyresni žmonės.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Dažniausiai dermatitą prasidėti skatina fiziniai ir cheminiai veiksniai: odos trynimas, ant jos patekusios rūgštys ir šarmai. Rečiau odą pažeidžia aukšta temperatūra, šaltis, rentgeno, ultravioletiniai, saulės spinduliai ir augalai (ugniažolė, pastarnokas, dilgėlė, raudonėlis, šilagėlė, vėdrynas). Tai vadinamieji obligatiniai dirgikliai, jie kiekvienam žmogui gali nudeginti odą. Į dirgiklio poveikį oda greitai reaguoja paraudimu ir net pūslėmis. Kiti dirgikliai (chromo, nikelio druskos, gyvsidabris, guma, sintetiniai polimerai, kosmetika, medikamentai, raktažolė, chrizantema, pelargonija ir kiti augalai) yra fakultatyviniai, jie pažeidžia odą ne visiems žmonėms, o tik tiems, kurie yra jautrūs šiems dirgikliams ir kurių organizmas esti sensibilizuotas.

 Skiriamas:

  • ·paprastasis (nealerginės kilmės) dermatitas (dermatitis simplex, dermatitis artificialis)
  • ·alerginis kontaktinis dermatitas (dermatitis contacta allergica).

Kontaktinių dermatitų priežastys:

  • ·endogeniniai faktoriai
  • ·alergenai
  • ·iritantai
  • ·infekcija, kuri sukelia paprastąjį ūminį dermatitą, kuris prasideda po vienkartinio kontakto su stipriu dirgikliu arba po pakartotinio kontakto su vidutinio stiprumo dirgikliu.

Lėtinis dermatitas susiformuoja po pakartotinių, ilgiau trunkančių kontaktų su dirgikliu. Dėl to oda sustorėja (apsauginė reakcija), pleiskanoja, kartais ryškiai infiltruojasi, smarkiau ragėja (hiperkeratozė).

Skiriama dermatito eriteminė, mazgelinė, pūslinė, šlapiavimo ir pleiskanojimo stadijos (panašiai kaip ir egzemos). Tačiau dermatito procesas gali apsiriboti bet kuria stadija. Kartais nuo labai smarkiai veikiančio dirgiklio prasideda audinių nekrozė, atsiranda randų. Būdinga, kad pašalinus dirgiklį, procesas greitai aprimsta, židiniai ima gyti. Dermatitas gali būti buitinis ir profesinis.


KLINIKA

Klinika prasideda niežėjimu, o po 12-24 valandų atsiranda nedidelė vietinė odos raudonė (eritema), kuri po 1-2 dienų praeina. Intensyvesnė odos reakcija pasireiškia mazgeliais, pūslelėmis, erozijomis, šlapiavimu, šašais ne tik kontakto vietoje, bet ir kituose odos plotuose. Židiniai gyja be randų, retai lieka ir odos pigmentacija.

Galima ir bendra organizmo reakcija: karščiavimas, bendras silpnumas, pykinimas, šalčio krėtimas ir kt. Dirgiklis gali ne tik jautrinti, bet ir nuodyti organizmą.


DIAGNOSTIKA

Ligą diagnozuoti padeda anamnezė, klinika, laboratoriniai tyrimai, odos mėginiai. Nustatyti kontaktinio alerginio dermatito priežastis sunku, nes dauguma ligonių nežino, kas sukėlė ligą ir net neįtaria dirgiklio.

Remiamasi alergeno nustatymo mėginiu, skarifikaciniais odos testais.


GYDYMAS

Reikia nutraukti kontaktą su alergenu ir slopinti patologinį procesą. Lokalūs kortikosteroidai tam padeda: veidui silpnesni - klobetazono butyratas; storesnėms odos vietoms - stipresni - fliutikazono propionatas.

Pažeistas vietas tinka tepti gliukokortikoidų tepalais ir kremais. Šlapiuojantiems židiniams gydyti vartotini pavilgai. Atsargiai skiriami lanolino turintys ir kitokie sudėtingi tepalai, nes jie patys gali sukelti alergines reakcijas. Kartais pakanka pašalinti alergeną ir procesas savaime praeina.

Prasidėjus antrinei infekcijai, skirtini antibiotikų tepalai.