Depresija


APIBRĖŽIMAS

Visi retkarčiais jaučiasi "ne nuotaikoje" ar liūdni. Bet tos emocijos paprastai yra neilgos ir praeina po poros dienų. Kai žmogus serga depresija, ji įninka į kasdienį jo gyvenimą, sukelia skausmą ne tik tam žmogui, bet juo besirūpinantiems žmonėms. Depresija yra dažna, bet sunki liga. Dauguma žmonių, išgyvenantys depresiją, neieško pagalbos. Bet taip pat dauguma, nors ir su sunkiausiais simptomais gali pasijausti geriau, jei būtų gydomi. Medikamentai, psichoterapijos ir kiti metodai padeda veiksmingai kovoti žmonėms su depresija.


EPIDEMIOLOGIJA

Depresija yra laba iki dažna liga ir yra ketvirtoje vietoje kalbant apie negalią visame pasaulyje. Žmonių tarpe nuo 18 iki 44 metų, depresija gali sukelti neįgalumą ir ankstyvą mirtį. Depresija, manoma, yra antra priežastis, sukelianti ir sukelsianti neįgalumą iki 2020 metų. Per visą gyvenimą, apie 20%  suaugusiųjų patiria nuotraikos sutrikimų ir jiems prireikia gydymo, o 8% patiria didžiosios depresijos epizodus. Moterys šios ligos yra paveikiamos dvigubai dažniau nei vyrai. Pacientams, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo depresija, yra nuo 1,5 iki 3 kartų didesnė tikimybė susirgti patiems. Pirmasis ligos pasireiškimas būna nuo 12 iki 24 metų (1.4% iki 9.1%), o kituose vėliau nei 65 metų (1.3% iki 1.8%).


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Manoma, jog depresija yra sąlygota genetinių, biologinių, aplinkos ir psichologinių veiksnių sąveikos. Depresija yra smegenų veiklos sutrikimas. Seniausiai pripažįstamos teorijos apie depresiją yra apie neurotransmiterių (cheminių dalelių, kurios sąveikauja smegenyse) išsibalansavimą smegenyse. Bet kol kas sunkiai sekasi šią teoriją įrodyti. Magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai rodo, jog sveiko žmogaus ir sergančio depresija smegenys skiriasi. Skiriasi smegenų dalys, kurios dalyvauja nuotaikose, miegojime, apetite ir elgsenoje. Tačiau šie atradimai neparodo depresijos atsiradimo priežasties, taip pat jie negali būti naudojami depresijos diagnostikai.

Kai kurie depresijų tipai yra linkę pasikartoti šeimose. Tačiau depresija taip pat gali atsirasti žmogui, kurio nei vienas giminaitis nėra sirgęs šia liga. Mokslininkai studijuoja tam tikrus genus, kurie gali įtakoti depresijos atsiradimą. Manoma, jog depresija atsiranda kaip rezultatas tų genų veiklos ir aplinkos veiksnių įtakos rezultatas. Pvz., trauma, mylimųjų praradimas ar santykių sudėtingumas gali iššaukti depresijos epizodus. O kartais tie epizodai gali pasirodyti ir be jokių išorinių veiksnių įtakos.

Yra išskiriama keletas depresijos formų:

·    Didžioji depresija – tai kompleksas simptomų, kurie sąveikauja su žmogaus kasdieniu gyvenimu, galimybėmis dirbti, miegoti, mokytis, valgyti ir mėgautis paprastais dalykais. Didžioji depresija sąlygoja negalią normaliai funkcionuoti anksčiau išvardytose situacijose. Gali pasireikšti per gyvenimą vienas toks epizodas, o gali ir kartotis.

·    Distimija arba chroninė depresija yra apibūdinama kaip depresija ne su tokiais ryškiais simptomais, tačiau jie tęsiasi 2 ar daugiau metų. Žmogus vis tik negali visiškai normaliai funkcionuoti ar jaustis gerai. Chronine depresija sergantiems žmonėms gali pasireikšti ir didžiosios depresijos epizodai.

·    Mažoji depresija – tai minėtų simptomų buvimas iki 2 savaičių. Be gydymo, ši depresija gali išsirutulioti į didžiąją depresiją.

Kai kurios depresijos kažkiek skiriasi arba gali išsivystyti dėl skirtingų priežasčių. Tačiau ne visi vienbalsiai sutaria kaip charakterizuoti ir apibrėžti galimas depresijos formas. Paprastai išskiriama:

·    Psichozinė depresija – tai sunkia depresija sergantis žmogus, turintis dar ir tam tikrą psichozės formą, pvz., nerealūs įsitikinimai, realybės nesuvokimas (deliuzijos), matymas ar girdėjimas dalykų, kurių nėra (haliucinacijos).

·    Pogimdyvinė depresija, su kuria susiduria ką tik pagimdžiusios moterys. Apie 10 – 15 proc. gimdžiusių moterų suserga šia depresija.

·    Sezoninė depresija, kuri pasireiškia keičiantis metų laikams, pvz., po rudens atėjus žiemai, vyrauja šaltis, mažai saulės šviesos. Šią depresiją galima gydyti šviesos terapija, bet beveik pusei sergančiųjų vien šio gydymo neužtenka. Taip pat būna skiriama antidepresantai ir psichoterapija.

·    Bipolis sutrikimas, taip pat vadinamas depresine manija, nėra toks dažnas kaip didžioji ar chroninė depresijos. Bipolio sutrikimo vienas iš simptomų yra ciklinė nuotaikų kaita – iš ypatingai gerų emocijų (manija) iki labai blogų (depresija).


KLINIKA

Žmonės, sergantys depresija nepatiria vienodų simptomų. Sunkumas, dažnis ir trukmė priklauso nuo kiekvieno paciento individualiai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

·    Nuolatinis liūdesys, nepasitenkinimas ar apatija

·    Pesimizmas, beviltiškumo jausmas

·    Kaltės, bereikšmiškumo pojūčiai

·    Irzlumas, nuovargis

·    Pomėgių praradimas (hobių)

·    Sumažėjusi energija

·    Sunkumas susikaupti, prisiminti detales, padaryti sprendimus

·    Nemiga, ankstyvas pabudimas ryte, sunkumas užmigti

·    Persivalgymas arba apetito praradimas

·    Mintys apie savižudybę, suicido ketinimai

·    Galvos ir kiti skausmai, mėšlungiai, virškinimo sutrikimai, kurių nepalengvina gydymas.


DIAGNOSTIKA

Depresija, net ir sunkiausiai, gali būti efektyviai gydoma. Kuo anksčiau ji diagnozuojama, tuo paprasčiau išgydyti. Pirmiausiai gydytojas įvertins būklę, atmesdamas kitus galimus variantus, kurie sukeltų tuos pačius simptomus (virusai, skydliaukės sutrikimas). Tada bus atliekamas psichologinis paciento vertinimas. Gydytojas veikiausiai nusiųs pacientą pas psichiatrą, kuris išsiaiškins ar šeimoje būta depresijos epizodų ar kitų psichinių sutrikimų, taip pat surinks pilną simptomų rinkinį. Yra svarbu, kada simptomai prasidėjo, kaip ilgai jie tęsiasi, kokio sunkumo, ar anksčiau buvo pasireiškę kažkas panašaus ir kaip tai buvo gydyta. Psichiatras taip pat pasiteiraus ar vartoja pacientas alkoholį bei narkotikus, ar buvo mąstyta apie savižudybę.


GYDYMAS

Yra galybė būdų gydyti depresiją, kiekvienam pacientui yra skiriamas individualus gydymas. Net jei vienam pacientui, su labai panašiais simptomais pavyko pagyti, skiriant vienokį gydymą, yra sunku tikėtis, jog ir kitam pacientui bus veiksmingas toks pats gydymas.

Depresijos gydymas paprastai susideda iš psichoterapijos ir medikamentų. Gydymas prasideda iš karto, vos tik gavus galutinę diagnozę. Depresijos gydymas užima laiko ir reikalauja paciento kantrybės. Medikamentų (antidepresantų) poveikis bus jaučiamas tik po 6 ar 8 savaičių nuo gydymo pradžios. Kartais gali tekti išmėginti net keletą rūšių vaistų, kad surasti visiškai tinkančius. Panašiai gali įvykti ir su psichoterapija – pirmasis aplankytas terapeutas gali nesuteikti tinkančios pagalbos. Moderniausioji psichoterapija užtrunka apie 6 -12 mėnesių, lankantis po 50 minučių kartą per savaitę, kol liga visiškai išgydoma.


PROFILAKTIKA

Yra mokslinių tyrimų apie depresijos profilaktiką. Keli iš jų rodo, kad paprasta mankšta gali padėti užkirsti kelią atsirasti pirmam depresijos epizodui. Mankšta taip pat gali padėti užkirsti kelią depresijos recidyvui ir gali pagerinti pačios depresijos simptomus.

Jei nerimaujate, jog galite susirgti depresija, pasitarkite su gydytoju. Reguliarus patikrinimas padeda diagnozuoti depresiją anksti, o ankstyvas gydymas gali padėti greičiau pasveikti.

Taip pat galima stengtis užkirsti kelią depresijai vengiant alkoholio ir narkotikų. Alkoholis ir narkotikai gali sukelti depresiją. Ir dažnas jų naudojimas yra ženklas, kad žmogus serga depresija.