Demencija (silpnaprotystė)

Demencija (silpnaprotystė)

 

APIBRĖŽIMAS

Demencija – dažniausiai lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos, kuria sergant pažeidžiama daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, ,mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas, sukeltas sindromas. Paprastai greta pažinimo proceso sutrikimų išryškėja emocijų kontrolės, socialinio elgesio ir motyvacijos pablogėjimas.


EPIDEMIOLOGIJA

Demencija serga vis daugiau žmonių: apie 5 proc. vyresnių nei 65 metai ir daugiau nei 20 proc. vyresnių nei 80 metų asmenų. Priešingai paplitusiai nuomonei, demencijos nesukelia pernelyg aktyvi protinė veikla, stresas.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Demencijas gali sukelti sunkios galvos smegenų traumos, augliai, alkoholizmas, kraujagyslių ligos, kai kurios pavojingos infekcijos. Įtaką gali daryti ir paveldimumas. Demenciją gali sukelti daugybė priežasčių: intoksikacija, folio rūgšties, vitamino B12 deficitas, neurosifilis, Parkinsono liga ir kt.Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, kuri dėl sudėtingos diagnostikos Lietuvoje dar ne visada tiksliai diagnozuojama.
Antra pagal dažnį demencijos priežastis – kraujagyslinė demencija. Ji sudaro 1/5-1/3 visų demencijų. Kraujagyslinė demencija būdinga 60-70 metų amžiaus žmonėms. Kraujagyslinė demencija mažiau paplitusi nei Alzheimerio liga, dažnesnė vyrams, prasideda jaunesniame amžiuje nei Alzheimerio liga. Dažniausiai galvos smegenų kraujagyslių pažeidimai, sukeliantys demenciją, yra aterosklerozė, hipertoninė liga, rečiau – obliteruojantis trombangitas.

Ši liga vystosi iš lėto. Paprastai pirmiausia sutrinka atmintis. Žmogus ima pamiršti vis svarbesnius faktus (pvz.: sutuoktinio vardą). Ligai progresuojant, žmogus gali nebesuprasti, kur jis yra, neatpažinti jį supančių žmonių, nebesiorientuoti erdvėje ir laike. Taip pat keičiasi ir sergančiojo asmenybė: jis tampa piktas, irzlus arba neįprastai linksmas. Dažnai ligoniai tampa apatiški arba nuolat blaškosi, praranda susidomėjimą dalykais, kurie anksčiau jiems buvo svarbūs. Ligai progresuojant, demencija sergantis asmuo nebesugeba pasirūpinti savimi, praranda paprasčiausius higieninius įgūdžius. Su tokiais žmonėmis bendrauti tampa sunku, jie gali nuolat kartoti tą patį klausimą, būti išsiblaškę, nesuvokti, ko jų klausiama.


KLINIKA

Demencija gali išsivystyti arba staigiai po ūmių cerebrovaskulinių priepuolių, rečiau – po vienintelio insulto, arba palaipsniui. Dažniausiai pradžioje pacientai skundžiasi galvos skausmais, atminties sutrikimu. Detaliai analizuojant anamnezę išaiškinami išeminiai priepuoliai su lengvu sąmonės netekimu, funkcinėmis parezėmis ar regėjimo pokyčiais.
Dauguma kraujagyslinės demencijos ar Alzheimerio ligos diagnostinių kriterijų pagal DSM-IV klasifikaciją sutampa (atminties sutrikimai, afazija, apraksija, agnozija, sutrikęs funkcionavimas). Tačiau kraujagyslinės demencijos atveju dar būna ir židininių neurologinių simptomų (pvz., hiperaktyvūs gilieji sausgyslių refleksai, patologinis Babinskio refleksas, pseudobulbarinis paralyžius, eisenos sutrikimai, galūnių silpnumas). Be to, sergant kraujagysline demencija dažnai nustatoma smegenų kraujagyslių liga, kuriai būdingi smegenų žievės ar baltosios medžiagos infarktai.


DIAGNOSTIKA

Demencija nustatoma surinkus ligos anamnezę, atlikus fizinį ištyrimą, laboratorinius ir radiologinius galvos smegenų tyrimus, neuropsichologinius testus bei užpildžius standartizuotas būsenos įvertinimo skales, pav.: klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamos MMSE (mini mental state examination). Atlikus MMSE, įvertinamos kognityvinės funkcijos, tokios kaip atmintis, orientacija, dėmesys bei kalbiniai įgūdžiai. Ji padeda įvertinti šių funkcijų sutrikimus. Jeigu užpildžius klausimyną gaunami 26 ar daugiau balų, tai reiškia, kad kognityvinės funkcijos nesutrikusios. Taip pat „Laikrodžio“ testas padeda nustatyti ankstyvąsias demencijos stadijas. Siekiant įvertinti kokios paglabos kasdieninėje veikloje pacientui reikia, tikslinga užpildyti kasdieninės gyvenimo veiklos (KGV) klausimyną bei kasdieninės gyvenimo veiklos su prietaisais klausimyną (KGVP).


GYDYMAS

Visuomet būtina tiksliai nustatyti, kas sukėlė demenciją, nes kai kurių tipų demencijos gali būti pagydomos arba, parinkus tinkamą gydymą, jų simptomai tampa ne tokie pastebimi. Depresija, skydliaukės ligos, kai kurios infekcijos ir vitaminų trūkumas gali sukelti simptomus, primenančius demenciją, todėl svarbu kruopščiai ištirti visas galimas smegenų veiklios sutrikimų priežastis. Gydymo metodai priklauso nuo demencijos tipo ir nuo to, kaip toli pažengusi liga. 

Ankstyvomis ligos stadijomis rekomenduojama atmintį lavinti paprastais pratimais, taip pat rašyti dienoraštį ar raštelius su svarbiomis pastabomis. Vėliau demencija sergančiam asmeniui skiriami įvairūs mediciniai preparatai. Ligai progresuojant, toks asmuo nesugeba savimi pasirūpinti ir jam reikia nuolatinės globos. Rūpintis demencija sergančiu asmeniu gali būti labai sunku. Juo besirūpinantys artimieji pagalbos gali ieškoti specialiose grupėse.

Rūpintis demencija sergančiu žmogumi yra tikrai nelengva. Jei tai daro vienas asmuo, jis gali ilgainiui pradėti jausti didelį išsekimą, nuovargį, tapti dirglus. Norint to išvengti, patartina susirasti žmogų, su kuriuo būtų galima pasidalinti sunkumais ir išgyvenimais. Galima kreiptis į gimines, draugus, gal net kaimynus. Savo bėdas galima aptarti su psichologu, ligonio gydytoju ar socialiniu darbuotoju. Labai patartina paieškoti informacijos, ar jūsų mieste nėra kokio nors klubo ar savipagalbos grupės, į kurią susirenka panašaus likimo žmonės.


PROFILAKTIKA

Koreguojami demencijos rizikos faktoriai: sureguliuojamas kraujospūdis, skiriamas adekvatus cukrinio diabeto gydymas ir pan. Profilaktika efektyvi netgi prasidėjus demencijai.