Daltonizmas

Daltonizmas


APIBRĖŽIMAS

Daltonizmas - įgimtas nesugebėjimas skirti kai kurių spalvų (dažniausiai žalios ir raudonos); pavadintas pagal anglų mokslininko Dž. Daltono (Dalton; 1766–1844), turėjusio šią ydą, pavardę. Tai įgimtas spalvinės regos sutrikimas, spalvinio matymo yda, aklumas spalvoms, dažniausiai raudonai spalvai. Pasitaiko daugiausia vyrams, perduodamas paveldėjimo keliu. Yda susijusi su tinklainės receptorių (kūgelių) nevisavertiškumu. Daltonizmui diagnozuoti naudojamos specialios spalvotos lentelės.


EPIDEMIOLOGIJA

Yra daug priežasčių, bet daltonizmas pirmiausia paveldimas su mutavusia X chromosoma. Atsižvelgiant į tai, kad vyrai turi tik vieną X chromosomą. Moterys turi dvi X chromosomas, todėl mažiau moterų yra aklos spalvai.

Turintieji šį regos sutrikimą negali tapti jūrininkais ar vairuotojais. Daltonikams nerekomenduojama pasirinkti ir dailininko, dažytojo, gydytojo ar net siuvėjo specialybių.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Daltonizmas yra nesugebėjimas atskirti tam tikrų spalvų. Jis yra įvairių tipų ir dažniausia yra raudonos, žalios spalvų aklumas. Daltonizmas yra dažniausiai paveldimas su genetiškais trūkumais. Chromosoma paprastai gaunami iš mamos ir turi 50% galimybę perduoti savo ją savo sūnui.

Daltonizmą taip pat gali sukelti avarijos ir kitos galvos traumos, kai pažeidžiama akis. Tai gali įvykti kūdikiui (Shaken Baby sindromas), ar vėliau gyvenime. Ultravioletiniai spinduliai taip pat yra daltonizmo rizikos faktorius.

Spalvų jutimas – tai akies gebėjimas skirti įvairias spalvas. Žmogus ne tik skiria pagrindines spalvas: raudoną, geltoną, mėlyną, bet gali suvokti net iki 200 atspalvių. Spalvų jutimo sutrikimas gali būti įgimtas (daltonizmas) ir įgytas dėl kai kurių ligų (regos nervo, centrinės nervų sistemos).
Daltonizmas – toks sutrikimas, kai spalvų juslė gali būti susilpnėjusi žaliai, raudonai, mėlynai spalvai. Tada žmogus mato ryškias spalvas, bet neskiria blankesnių. Kai žmogus neskiria visų spalvų, jo pasaulis bespalvis – tik juodas ir baltas. Retai būna, jog spalvų juslė būtų susilpnėjusi tik kuriai nors vienai spalvai, pavyzdžiui, jeigu spalvų juslė yra susilpnėjusi raudonai spalvai, žmogus kitaip suvokia ir žalią. Riboto spalvų juslės sutrikimo nėra, t. y. nebūna, kad žmogus neskiria tik žalios spalvos, o raudoną mato gerai.

Už spalvų juslę yra atsakingos tinklainėje esančios ląstelės kolbelės. Jos užima centrinę tinklainės dalį ir būna kelių tipų. Kiekvieno tipo kolbelės atsakingos už tam tikros spalvos, pavyzdžiui, mėlynos arba raudonos, matymą. Esant kolbelių nevisavertiškumui atsiranda spalvų juslės sutikimas. Spalvų jutimo sutrikimai tiriami naudojantis specialiomis pigmentinėmis lentelėmis ir aparatais. Lentelėmis galima nustatyti ne tik spalvų jutimo sutrikimo pavidalą, bet ir jo laipsnį. Lentelės sudarytos remiantis šviesumo ir sotumo lyginimo principu. Kiekviena lentelė sudaryta iš pagrindinės ir papildomos spalvos skritulėlių. Iš įvairių šviesumo ir sotumo pagrindinės spalvos skritulėlių sudarytus skaičius arba figūras (trikampius, kvadratus, apskritimus) lengvai skiria normaliai spalvas juntantis žmogus, bet nemato turintysis spalvinės regos sutrikimų. Kai kuriose lentelėse yra paslėptų skaičių ir figūrų, kurias mato tik spalvos neskiriantis žmogus. Gydytojas rodo lenteles vieną po kitos ir prašo pasakyti, ką tiriamasis jose mato.

Pasitaiko įvairių įgimtų spalvinio matymo sutrikimų. Kai žmogus jaučia visas tris spalvas, bet vieną jų silpniau, tokia spalvinė rega vadinama trichromatine anomalija. Gali būti sutrikęs raudonos arba žalios, arba violetinės spalvos jutimas. Dažniausiai pasitaiko raudonos spalvos skyrimo sutrikimų. Dėl spalvinės regos anomalijos žmogus kartais spalvas skiria gerai, kartais klysta. Kai yra stiprus dirgiklis, pavyzdžiui, šviesoforo raudona šviesa, tuomet spalva jaučiama gerai, bet kai šviesos dirgiklis silpnas, pavyzdžiui, sklinda iš specialių spalvotų lentelių, spalvos nematoma. Kai blogiau skiriama raudona spalva, šiais atvejais ji painiojama su žalia. Toks žmogus gali ir nežinoti, kad blogai skiria spalvas. Kai pacientas vienos spalvos visiškai nejunta ir skiria tik dvi spalvas tokia patologija vadinama dichromazija. Ilgabangiams šviesos spinduliams nesudirginus tinklainės raudonai šviesai jautraus komponento, neskiriama raudona šviesa. Tada šie spinduliai labiausiai dirgina žalios spalvos komponentą, todėl vietoj raudonos spalvos matoma žalia. Tai vadinama tikruoju daltonizmu (šią ydą turėjo D. Daltonas).


KLINIKA

Daltonizmo simptomai:

• silpniau skiriama viena iš spalvų;
• viena spalva maišoma su kita;
• visiškai nematoma viena iš spalvų;
• matomas nespalvotas vaizdas.


DIAGNOSTIKA

Dalis žmonių, blogai skiriančių spalvas, net nežino apie savo ydą ir niekuo nesiskundžia. Dažniausiai daltonizmą nustato okulistai, atlikę spalvų juslės testus. Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinukams, taip pat vidurinių klasių moksleiviams, kad jie dar turėtų laiko apsispręsti dėl būsimosios profesijos pasirinkimo.

Spalvų jutimo sutrikimai tiriami naudojantis specialiomis pigmentinėmis lentelėmis ir aparatais. Lentelėmis galima nustatyti ne tik spalvų jutimo sutrikimo pavidalą, bet ir jo laipsnį. Jos sudarytos remiantis šviesumo ir sotumo lyginimo principu. Kiekviena lentelė sudaryta iš pagrindinės ir papildomos spalvos skritulėlių. Iš įvairių šviesumo ir sotumo pagrindinės spalvos skritulėlių sudaryti skaičiai arba figūros (trikampiai, kvadratai, apskritimai), kuriuos skiria normaliai spalvas juntantis žmogus ir kurių nemato turintysis spalvinės regos sutrikimų. Kai kuriose lentelėse yra paslėpti skaičiai ir figūros, kuriuos mato tik spalvos neskiriantis žmogus. Gydytojas paeiliui rodo lenteles ir prašo pasakyti, ką tiriamasis jose mato.


GYDYMAS

Įgimtas spalvinio matymo sutrikimas neišgydomas, o įgytas gali pagerėti gydant pagrindinę akių ligą.


PROFILAKTIKA

Spalvas blogai skiriantys žmonės patys be specialaus ištyrimo nežino apie savo ydą ir niekuo nesiskundžia. Reikėtų patikrinti spalvų jutimą pradinių ir viduriniųjų klasių moksleiviams, kad liktų keli metai iki būsimosios profesijos pasirinkimo.