Dakriocistitas

Dakriocistitas


APIBRĖŽIMAS


Dakriocistitas – tai ašarų maišelio uždegimas. Dažniausiai atsiranda esant ašarų latako, jungiančio ašarų liaukas su nosies ertme, užsikimšimo. Tuomet ašarų maišelyje ima kauptis skystis, gali įsiveisti infekcija. Pasireiškia skausmu ir kitais simtomais vidiniame akies kampe. Gali būti tiek suaugusiems, tiek naujagimiams.


EPIDEMIOLOGIJA

Įgimta nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios membranos pasitaiko 20% naujagimių. Pirmieji požymiai atsiranda pirmą mėnesį. Ūmus dakriocistitas pasitaiko 1% naujagimių, vienodai dažnai abiems lytims.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

  • Dacryocystitis chronica, — tai lėtinis ašarų maišelio uždegimas. Žmogus suserga, kai susiaurėja arba užanka ašarų latakas. Dėl to maišelyje susilaiko sekretas. Pamažu ašarų maišelio sienelės išsitempia — ectasia. Kar­tais ašarų maišelis tiek išsitempia, kad prasišviečia per odą melsva spalva, hydrops. Maišelyje susikaupęs sekretas — gera terpė formuotis patogeni­nei mikroflorai, sukeliančiai lėtinį uždegimą. Skaidrus maišelio skystis virsta gleivingu, pūlingu. Ligonių akys ašaroja ir traiškanoja. Tiriant ligonį, medialiniame akies kampe pastebima ašarų stazė, ties ašarų maišelio sritimi matyti pupelės dydžio, minkštos konsistencijos iškilimas. Paspau­dus ašarų maišelio sritį, iš punctum lacrimale išsiskiria gleivingas arba pū­lingas sekretas. Kanaliukų mėginys dažniausiai teigiamas, ašarinio nosies latako mėginys — neigiamas: plaunant ašarų takus, skystis į nosį neprateka. Iš ašarų maišelio infekcijai perėjus į aplinkinius audinius, galimas ūmus ašarų maišelio uždegimas. Etiologija: stenosis ductus nasolacrimalis, nosies gleivinėse veido dau­bų uždegimas.
  • Dacryocystitis acuta seu phlegmone sacci lacrimalis, — ūmus ašarų maišelio uždegimas. Dažniau serga vyresni žmonės, kai yra dakriostenozė ir infekcija iš ašarų maišelio patenka į aplinkinius audinius. Žmogui staiga patinsta, parausta ir pasidaro skausmingi ašarų maišelio srityje esantieji audiniai. Paburkus vokui, akis yra užsimerkusi. Tuomet pakyla kūno tem­peratūra, skauda galvą, ligonio savijauta bloga, gali padidėti pažandžių limfmazgiai. Po kelių dienų infiltracija sumažėja, centre formuojasi absce­sas, atsiranda fliuktuacija, pūliai pratrūksta pro odą. Pratrūkus uždegimas rimsta, prakiurusi angutė randėja. Kartais ties pratrūkusia vieta lieka fistula sacci lacrimalis, per kurią išsiskiria ašaros. Uždegimas dažnai pasi­kartoja. Komplikacijos: akiduobės flegmona, fistulė, ragenos opa.
  • Dacryocystitis neonatorum — iš ašarų aparato anomalijų dažniau pasi­taiko ductus nasolacrimalis, atsivėrimo angos užsikimšimas želatinine plė­vele — kamščiu. 95% vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, tai ašaros susitelkia ašarų maišelyje, o patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas. E. Kovalevskis siūlo naujagimių dakriocistitus skirti į pirminius ir antrinius. Pirminiai formuojasi dėl želatininės membranos, uždengian­čios ductus nasolacrimalis atsivėrimo angą, dėl patologijos ašarų maiše­lyje arba ductus nasolacrimalis. Antriniai — rinogeniniai, fokaliniai, trauminiai, kombinuoti.


KLINIKA

Pirmasis ligos požymis jau per pirmąsias gyvenimo savaites yra gleivingos arba gleivingai pūlingos išskyros junginės maiše, ašarų susikaupimas jų tekėjimas, blakstienų aplipimas traiškanomis bei nedidelis akies paraudimas. Svarbiausias dakriocistito požymis yra gleivingai pūlingo turinio išskyrimas iš ašarų taškų paspaudus ašarų maišelio sritį. Dažniausiai negaluoja viena akytė. Tai būdingas šiai ligai požymis, bylojantis, kad sergama ne paprasčiausiu konjunktyvitu – akių junginės uždegimu (akių junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti abiejų akių vokų užpakalinius paviršius ir jungianti vokus su akies obuoliu, vidiniame akies kampe), kuriam esant uždegimas apima abi akytes. Daliai naujagimių maždaug 14 gyvenimo dieną želatinos kamštis rezorbuojasi ir uždegimas išnyksta savaime be pasekmių. Jeigu taip neatsitinka, prireikia vaikų oftalmologo pagalbos.


DIAGNOSTIKA

Šį susirgimą gydo akių gydytojai. Dažniausiai ligos eiga ir simptomai būna tokie ryškūs, kad užtenka vien apžiūros, o papildomų tyrimų diagnozei nustatyti rodos ir nebereikia. Vis dėlto papildomai gali būti atliekama:

  • bendras kraujo tyrimas
  • akies išskyrų pasėlio tyrimas
  • imuninės sistemos tyrimai, nustatyti minėtoms sisteminėms ligoms
  • radiologiniai tyrimai: rengenograma, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, dakriocistografija.


GYDYMAS

Kol nėra ūmaus dakriocistito, masažuojama ašarų maiše­lio srityje, spaudžiant iš viršaus žemyn. Masažo tikslas — išstumti želatininį kamštį. Tuo pačiu laiku lašinami levomicetino, gentamicino ar kiti antibiotikų tirpalai. Jei ašarojimas nepraeina, ašarų takai plaunami: per viršutinį punctum lacrimale švirkščiamas antiseptinis tirpalas, tuo pat metu laikant užspaustą apatinę ašarų akutę. Jei dakriocistitas nepraeina, ašarų takai zonduojami Baumano zondu, po to pjaunami antiseptiniais ir antibakteriniais tirpalais. Kad nesusidarytų ašarų takuose randų, po zondavimo tinka juos plauti fermentų tirpalais. Po zondavimo dakrio­cistitas dažniausiai praeina. Jei minėtos priemonės nepadeda, tenka ope­ruoti. Susidarius flegmonai, gydoma taip pat, kaip ir suaugusiųjų ūmų dakriocistitą.


PROFILAKTIKA

Nėra specifinių profilaktikos priemonių nuo šio susirgimo. Rekomenduojama gera akių ir nosies gleivinių higiena. Pastebėjus pirmuosius simptomus, patariama nedelsiant kreiptis į gydytojus ir tikslingai vykdyti jų nurodymus.