Dakrioadenitas

Dakrioadenitas


APIBRĖŽIMAS

Dakrioadenitas (lot. Dacryoadenitis - gr. Dakryon - ašara+aden - liauka), ašarų liaukos uždegimas. Ūminį dakrioadenitą sukelia bakterijos arba virusai. Prasideda paprastai vienoje pusėje. Ligoniui parausta ir patinsta viršutinis vokas, jį paspaudus skauda.


EPIDEMIOLOGIJA

Kartais dakrioadenitas prasideda persirgus kiaulyte ar kita infekcine liga. Dažniausiai juo serga vaikai ir jaunuoliai.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

  • Ūmus ašarų liaukos uždegimas, dacryoadenitis acuta. Jis dažniausiai vienpusis, tačiau retkar­čiais pasitaiko ir abipusis. Dažniau serga vaikai ir jauni žmonės. Smilkininiame krašte viršutinis vokas esti patinęs, paraudęs, palpuojant skausmingas. Voko plyšys įgyja horizontaliai paverstos „S" raidės formą. Užčiuopiama ašarų liaukos vokinė dalis. Per 2—3 dienas dar daugiau padidėja tiek palpebralinė, tiek ir orbitalinė ašarų liaukos dalis, todėl vokai dar labiau paburksta, parausta, atsiranda junginės chemozė, akies obuolys nustumiamas žemyn nosies pusės link. Akies obuolio judesiai tampa suvaržyti, todėl ligonis skundžiasi, kad jam akyse dvejina­si. Palpuojant ašarų liauką, ligonis jaučia skausmą. Jam skauda galvą, dažnai pakyla kūno temperatūra. Padidėja pažandžių limfmazgiai. Gydant ašarų liaukos uždegimas sumažėja arba retkarčiais komplikuojasi abscesu ar orbitos flegmona. Etiologija: uždegimą sukelia bakterinė arba virusinė infekcija. Dakrioadenitas yra komplikacija bendros infekcijos — gripo, anginos, ji dažnai susiformuoja persirgus epideminiu parotitu.
  • Dacryoadenitis chronica — lėtinis, dažniausiai abipusis, ašarų liaukos uždegimas. Viršutinių vokų lateralinė pusė patinsta, bet neskausminga, padidėja ašarų liaukos. Priežastys: įvairios organizmo ligos: tuberkuliozė, sifilis, sarkoidozė, limfogranulomatozė, leukemija ir kt.

KLINIKA

Voko plyšys pasidaro panašus į gulsčią S raidę. Padidėjusi ašarų liauka gali supūliuoti ir prakiurti. Kartais pakyla temperatūra, padidėja pažandžių limfinės liaukos. Lėtinis dakrioadenitas būna sergant infekcine liga (pvz., tuberkulioze, sifiliu) arba prisimeta neišsigydžius ūminio dakrioadenito.

Tuomet ligoniui be skausmo patinsta viršutiniai vokai. Kartais lėtinis dakrioadenitas prasideda sutrikus išorinių sekrecijos liaukų funkcijai, ypač moterims po klimakso. Su mažėja ne tik ašarų, bet ir kitų laikų bei gleivinių sekrecija; ašarų liaukos atrofuojasi, pažeidžiamos ir nosies, gerklės, skrandžio bei lytinių organų gleivinės. Ligoniui peršti akis , jose jis jaučia lyg krislą, džiūsta burna, būna sunku ryti.

DIAGNOSTIKA

Ligos diagnozė dažniausiai nustatoma pagal tipišką dakriocistito kliniką ir apžiūrėjus naujagimio akis.

  • Kraujo tyrimas. Ūmiais atvejais atlikus kraujo tyrimą galima leukocitozė. Pasėlis. Įtarus pūlinga dakriocistitą atliekamas akių išskyrų pasėlis.
  • Dakriocistografija. Atliekama sunkesniais dakriocistito atvejais, ne ūminio periodo metu, įtariant nosies ašarų kanalo patologiją.


GYDYMAS

Gydyti ligą, kuri sukėlė dakrioadenitą. Indikuotini antibio­tikai, sulfanilamidai, simptominės priemonės (analgetikai, antipiretikai ir kt.). Vietiniai — UAD, švitinti ultravioletiniais spinduliais. Junginės maiše­lį plauti pašildytais antiseptiniais tirpalais, lašinti antibiotikų, sulfanilamidų tirpalus, junginės maišelį ištepti antibiotikų tepalu. Kartais, jei susidaro pūlinys, atliekama transkonjunktyvalinė incizija — išplaunama antibiotikų tirpalais ir po to drenuojama.

Gydant ūminį dakrioadenitą į akį lašinama antibakterinių vaistų, dedamas šildomasis kompresas. Lėtinis dakrioadenitas gydomas hormonų preparatais, dezinfekuojančiais tirpalais ir tepalais, ragenos mitybą gerinančiais vaistais, kartais jonizuojančiu spinduliavimu; dėvimi kontaktiniai lęšiai.

PROFILAKTIKA

Specifinių profilaktinių priemonių nėra. Svarbu laiku pastebėti ligos simptomus ir kuo greičiau kreiptis pas gydytojus. Tiksliai laikytis gydytojo nurodymų, higienos.