Cholecistitas

CHOLECISTITAS


APIBRĖŽIMAS

Cholecistitas – tai ūmus nespecifinis tulžies pūslės uždegimas. Cholecistitas dažniausia yra tulžies pūslės akmenligės komplikacija.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Apie 10-20 proc. bendros populiacijos turi tulžies akmenis ir trečdaliui jų išsivysto cholecistitas. Ligos dažnis didėja su amžiumi. Dažniau serga moterys.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Uždegiminius procesus tulžies pūslėje predisponuoja tulžies akmenys, kasos sultys, kontrastas, naudojamas medicininio tyrimo metu, tulžies pūslės ir latakų antominės ypatybės ir kita. Veikiant šiems veiksniams, prasideda procesai, lemiantys uždegimo išsivystymą: tulžies pūslės stazė, kuri atsiranda sutrikus tulžies nutekėjimui, besikaupiantys mikrobai tulžyje ir tulžies pūslės sienų išemija (sutrikęs aprūpinimas deguonimi). Uždegimas tulžies pūslėje gali būti septinis (dalyvauja mikroorganimai, dažniausiai E.coli, Klebsiella, Enterococci)ir aseptinis (tuomet uždegimo procese mikrobai nedalyvauja). Mikrobai į tulžies pūslę gali patekti per kraują, limfą ar iš žarnyno per latakus. Galimos cholecistito komplikacijos yra infiltratai, pūliniai, tulžies pūslės vandenė, perforacija, peritonitas, gelta, cholangitas, pankreatitas.

 

KLINIKA

Cholecistitas labai dažnai prasideda nuo skausmo dešinėje pašonėje. Skausmas būna labai stiprus, ligonis negali įkvėpti, neranda sau vietos ir blaškosi. Didžiausias intensyvumas būna nuo 30 min. iki 1 val., trunka iki 4-6 val. ir pamažu silpnėja per 2-3 val. Paprastai prasideda po riebaus ir gausaus valgio, plinta į dešiniąją mentę, dešinį petį ar už krūtinkaulio. Specifinis simptomas yra nuolatinis skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku ar epigastriume, trunkantis ilgiau kaip 12 valandų. Sergant cholecistitu būna ir pilvo sienos raumenų įtempimas. Ligonis karščiuoja iki 38-39ºC, būna šaltkrėtis. Sergantis cholecistitu gali skųstis pykinimu ir vėmimu, atsiradusiu akių sklerų ir odos pageltimu, išmatų ir šlapimo spalvos pakitimu.

 

DIAGNOSTIKA

Bendraudamas su pacientu, gydytojas išsiaiškina ligos pradžią ir eigą, skausmo požymius, klausiama apie ankščiau buvusius panašius skausmo priepuolius, veiksnius, galėjusius nulemti akmenligę ar tulžies pūslės uždegimą. Atliekant ligonio tyrimą, nustatomas skausmingumas dešinėje pašonėje, tulžies pūslės projekcijoje. Toliau atliekami laboratoriniai tyrimai- bendras kraujo tyrimas (rodo uždegimo požymius), bendras šlapimo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas. Iš instrumentinių tyrimo metodų svarbiausias yra sonoskopinis tyrimas, kuriuo diagnozuojami akmenys tulžies pūslėje. Tyrimo metu, esant uždegimui, nustatomas skystis apie tulžies pūslę, pati pūslė būna įtempta, sustorėjusi. Taip pat diagnozuojant tulžies pūslės uždegimą gali būti naudojamas magnetinio rezonanso tyrimas ir kompiuterinė tomografija.

 

GYDYMAS

Cholecistitas gydomas lovos režimu, bado dieta, skiriami vaistai, kurie mažina tulžies pūslės spazmiškumą, intraveniniais skysčiais koreguojamas vandens ir elektrolitų balansas, taip pat skiriama antibiotikų terapija. Kai šios priemonės neefektyvios, o paciento būklė blogėja, atliekama operacija, kurios tikslas yra pašalinti uždegiminį židinį. Paprastai daroma laporoskopinė cholecistektomija- operacijos metu pašalinama tulžies pūslė.

 

PROFILAKTIKA

Kadangi daugeliu atvejų cholecistitą sukelia tulžies akmenys, pirmiausia reikia užkirsti kelią akmenų atsiradimui:

1.      Laikykitės mitybos režimo – stenkitės valgyti tuo pačiu metu ir nepraleidinėkite valgių.

2.      Fizinis aktyvumas mažina tulžies pūslės akmenligės riziką – sportuokite reguliariai bent po 30 min.

3.      Venkite staiga numesti svorio, nes tai skatina akmenligės atsiradimą.

4.      Reikia išlaikyti normalų svorį – nutukimas ir antsvoris yra šios ligos rizikos veiksniai.