Chalazionas

Chalazionas


APIBRĖŽIMAS

Šaltas miežis (chalazionas) – tai voko krašte esančios bei riebalinį sekretą gaminančios Meibomo liaukutės užsikimšimas sekretu, paprastai lėtinio uždegimo pasekoje. Pro voką matosi ar čiuopiasi apvalus neskausmingas guzelis. Kartais viršutiniame voke esantis šaltas miežis gali sąlygoti rageninį astigmatizmą ir matymo pablogėjimą. Maži miežiai gali rezorbuotis savaime, bet dažniausiai reikalingas chirurginis miežio pašalinimas ar kortikosteroidų injekcija į pažeistą vietą.


EPIDEMIOLOGIJA

Šalti miežiai gali kartotis, ypač žmonėms, turintiems tam tikrus odos susirgimus. Ligoniams, sergantiems seborėjiniu dermatitu (odos uždegimu dėl padidėjusios riebalinių liaukų sekrecijos) bei raudonaisiais spuogais, yra padidėjusi šalto miežio rizika.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Šaltasis miežis – nepavojingas sekreto tėkmės sulėtėjimas, kurį seka lėtinis voko kremzlės uždegimas. Po voko oda atsiranda patinimas, kuris kartais pratrūksta, arba toje vietoje išauga mazgelis, kuris gali būti įvairaus dydžio. Neretai odos uždegimo ir paraudimo nebūna, mazgelis suaugęs su kremzle. Šaltasis miežis neskausmingas. Šiuo atveju atsiranda standus, su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo paslanki. Iš junginės pusės pastebimas pilkšvai rausvas iškilimas. Kartais jis pratrūksta pro junginę, tuomet matyti rausvas granuliacinis audinys. Šaltas miežis auga lėtai, bet gali išaugti net iki riešuto dydžio.

Dažniausiai miežis atsiranda sergant ar persirgus infekcinėmis ligomis, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Ligoniams, sergantiems cukralige, miežis gali dažnai kartotis.


KLINIKA

Nemalonus jausmas ant akies voko kraštų, akių ašarojimas, akies voko tinimas, paburkimas, paraudimas ir skausmas. Gali pablogėti ir paties žmogaus savijauta – kilti temperatūra, padidėti limfmazgiai prieš ausies kaušelį. Liaukos pažeistoje srityje 2 – 3 dieną susiformuoja gelsvos spalvos pūlinukas. Po 3 – 4 dienų pūliai prasiveržia į vidinį ar išorinį voko paviršių. Pūliams išsiveržus akis pasveiksta.


DIAGNOSTIKA

Gydytojas apžiūri akis, vokų priekinį ir užpakalinį paviršius su padidinamuoju stiklu ar specialiu mikroskopu. Jei miežis dažnai kartojasi, reikia išsitirti, ar nesergate cukralige.


GYDYMAS

Taikant tinkamą gydymą, nedidelis šaltas miežis gali sunykti savaime, tačiau dažniau tenka atlikti jo šalinimo operaciją.

Prieš operaciją pageidautina gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinama voko būklė, numatoma, ar operacija būtina. Taip pat reikėtų atlikti kraujo krešėjimo tyrimą.

Nejautra – vietinė, suleidžiant anestetikus į aplinkinius miežio audinius. Miežis fiksuojamas specialiu pincetu, kuris stabdo kraujavimą operacijos metu. Pjūvis dažniausiai daromas vidinėje voko pusėje, pašalinamas miežio turinys su visa kapsule. Tokio pjūvio nereikia užsiūti, jis nepalieka jokio matomo defekto. Jei miežis šalinamas per voko odą, pjūvis atliekamas kosmetiškai, užsiuvamas keletu siūlių. Operacijos trukmė – 15–20 min.

Pooperaciniu periodu kurį laiką nepatogumų gali kelti nedidelis vietinis voko paburkimas, poodinė kraujosruva – vadinamoji mėlynė.


PROFILAKTIKA

Stiprinti organizmo imuninę (gynybinę) sistemą, racionaliai maitintis, vartoti vitaminus. Laiku gydytis tiek akių, tiek ir kitų organų sistemų ligas. Laikytis asmens higienos: neliesti akių nešvariomis rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine. Dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis.

Kad greičiau miežis pritvinktų, pagelbės sausas šiltas kompresas: šiltas virtas kiaušinis, pašildytas druskos ar smėlio maišelis. Sausą kompresą laikyti po 2-3 minutes, tris kartus per dieną, kol miežis pratrūks. Dėti drėgnus kompresus kategoriškai draudžiama, nes tuomet uždegiminis procesas išplinta. Išspausti miežį – griežtai draudžiama, nes gali susidaryti trombas, kuris veido kraujagyslėmis nukeliauja į galvą ir užkemša galvos kraujagysles. Būtina dažnai plautis rankas, liesti akis tik švariais pirštais.