Cerebrinis paralyžius

Cerebrinis paralyžius


APIBRĖŽIMAS

Cerebrinis paralyžius yra lėtinis neurologinis neprogresuojantis sutrikimas, tai reiškia, kad vaiko būklė neblogėja, tik, vaikui augant, dėl kaulų – raumenų sistemos ypatumų ir raumenų įtempimo sutrikimų, kinta. Jis gali būti įvairaus sunkumo laipsnio. Cerebrinio paralyžiaus sunkumas priklauso nuo smegenų pakenkimo dalies ir jo dydžio. Vaiko raumenų tonusas gali būti žemas ar didelis, susijęs su pusiausvyros ir koordinacijos problemomis ar be jų ir pan.


EPIDEMIOLOGIJA

Išsivysčiusiose Vakarų šalyse cerebrinio paralyžiaus dažnumas – 2,5-3,0 – 1000 naujagimių, tai yra iš tūkstančio gimusių naujagimių apie 3 turi įvairaus sunkumo laipsnio šį judesio sutrikimą.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Dažniausiai tai ne paveldima liga, bet kai kurias cerebrinio paralyžiaus formas galima paveldėti. Cerebrinis paralyžius neužkrečiamas, tačiau ir nepagydomas.

Cerebrinis paralyžius atsiranda dėl smegenų pakenkimo. Smegenys gali būti pakenkiamos nėštumo metu, per gimdymą arba pirmus trejus metus po gimdymo. Cerebrinį paralyžių sukeliančios priežastys:

  • Neišnešiotumas;
  • Motinos infekcija pirmąsias kelias nėštumo (vaisiaus vystymosi) savaites (pvz. raudoniukė, kiaulytė, toksoplazmozė, herpes ar citomegalo viruso sukelta infekcija);
  • Nėštumo metu cerebrinį paralyžių sukelti gali vaisiaus smegenų formavimosi sutrikimai, apsigimimai.
  • Komplikuotas ar priešlaikinis gimdymas; tai įvyksta tikriausiai dėl to, kad kūdikis negali teisingai kvėpuoti;
  • Naujagimystės periodo sutrikimai – smegenų kraujosruvos, smegenų pakenkimas, esant nepakankamam jų aprūpinimui deguonimi, stipri gelta;
  • Kūdikio smegenų vystymosi sutrikimas nėštumo metu be aiškios priežasties;
  • Per pirmus trejus gyvenimo metus cerebrinio paralyžiaus priežastimi būna galvos traumos, persirgtos centrinės nervų sistemos ligos (meningitai, encefalitai ) ir kt.
  • Genetinės ligos, kurios gali būti paveldėtos, net jei abu tėvai yra visiškai sveiki.

Cerebrinio paralyžiaus tipas priklauso nuo smegenų pakenkimo vietos. Cerebrinis paralyžius gali būti:

  1. Spazminis;
  2. Diskinezinis;
  3. Ataksinis;
  4. Mišrus.

Vaikų paralyžiaus skiriamos trys stadijos:

  • Ankstyva – jei vaiko smegenys pažeistos nėštumo ar gimdymo metu, naujagimio būklė esti labai sunki: traukuliai, drebėjimas, sutrikęs raumenų tonusas, nevalingi akių judesiai, neramumas, spiegiantis riksmas; jei galvos smegenys pažeistos po gimimo, pasireiškia ligos, sukėlusios tą pažeidimą, simptomai.
  • Pradinė liekamoji – būna sutrikusi psichinė ir fizinė vaiko raida: nenulaiko galvos, nesiverčia ant šono, nesėdi, nestovi, išryškėja raumenų judesių sutrikimai, pakinta raumenų tonusas.
  • Vėlyva liekamoji – joje išryškėja kurios nors cerebrinio vaikų paralyžiaus formos simptomai.

KLINIKA

Pagrindiniai klinikiniai simptomai:

  • Galvos nenulaikymas
  • Kalbos sutrikimas
  • Sulenktos ir pritrauktos prie kūno rankos
  • Judesių ribotumas
  • Sąnarių nejudrumas
  • Veido grimasos
  • Rankų pirštų skirtingas lenkimas, skėtimas
  • Galvos sukimas į vieną pusę
  • Rijimo sutrikimas.

Klasifikuojamas pagal raumenų pažeidimo pobūdį. Spazminio cerebrinio paralyžiaus atveju, raumenų tonusas būna padidėjęs (raumenys standūs, įtempti, susitraukę), dėl to judesiai riboti ir trukčiojantys.

Gali būti:

  • Abiejų kūno pusių raumenų judesių sutrikimas. Būdinga labai padidėjęs raumenų tonusas – rankos per alkūnių sąnarius sulenktos ir pritrauktos prie kūno, kojos per kelių ir klubo sąnarius sulenktos arba atvirkščiai ištiestos. Vaikai neišmoksta sėdėti ir vaikščioti, nelaiko galvutės. Neretai būna valgymo sutrikimų – negali nuryti, springsta.
  • Pažeistos tiek rankos, tiek kojos, bet vyrauja kojų raumenų judesių sutrikimas. Raumenų tonusas padidėjęs: rankos sulenktos, pritrauktos prie kūno, kojos ištiestos, pritrauktos viena prie kitos, kartais net susikryžiavusios. Stodamas ar vaikščiodamas vaikas remiasi kojų pirštukais. Laikui bėgant pėdos deformuojasi, vystosi kojų ir rankų sąnarių nejudrumas.
  • Vienos kūno pusės raumenų judesių sutrikimas su vyraujančiu rankos pažeidimu. Raumenų tonusas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais būna sumažėjęs. Jis ima didėti kai vaikas pradeda vaikščioti, sulaukus 1-1,5 metų amžiaus. Tuomet pažeista ranka būna sulenkta per alkūnės sąnarį, o koja – ištiesta.

DIAGNOSTIKA

Įtariant cerebrinį vaikų paralyžių, atliekamas neurologinis ištyrimas – tikrinami refleksai, raumenų judesiai, jėga, tonusas, jutimas, pusiausvyra, klausa, rega, intelektas, atliekama galvos smegenų echoskopija, jei reikia, kompiuterinė galvos smegenų tomografija.


GYDYMAS

Vaiko gydymo ir reabilitacijos planas priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio, vaiko amžiaus, pakenkimo tipo, papildomų problemų. Pagrindinis gydymo tikslas – sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų geriausiai vystytis. Ankstyvajame amžiuje gydytojui sunku prognozuoti, kaip ateityje vystysis vaikas. Augant keičiasi gydymo ir reabilitacijos prioritetai. Cerebrinio paralyžiaus išgydyti neįmanoma, tačiau bendradarbiaujant medikams ir tėvams galima daug pasiekti, sumažinant cerebrinio paralyžiaus sukeltas problemas ir padėti vaikui optimaliausiai vystytis. Gydymas yra ilgas ir sudėtingas. Pirmiausia ištyrus vaiką bus sudaromas reabilitacijos planas, kuriame bus numatomi pagrindiniai gydymo tikslai.


PROFILAKTIKA

Nėra.