Bursitas


APIBRĖŽIMAS

Bursitas - ūminis ar lėtinis sąnario tepalinio maišelio (bursos) uždegimas. Daugumos bursitų priežastys nėra aiškios, tačiau žinoma, kad jį gali sukelti trauma, ilgalaikis fizinis krūvis, sąnario uždegimas, ūminė ar lėtinė infekcija.


EPIDEMIOLOGIJA

Kiekvienas gali susirgti bursitu, bet yra tam tikri veiksniai, kurie gali padidinti riziką:

  • ·Amžius. Bursitas daugiau turi bendra su senėjimo procesu
  • ·Profesijos ar pomėgiai. Jei dirbate pagal profesija ar turite hobį, kai reikia kartoti  judesius ar atlikti spaudimą ypač į sąnarius, padidėja rizika susirgti bursitu. Pavyzdžiai apima kiliminės dangos klojimą, plytelių klojimą, sodo tvarkymą, dažymą ir grojimą muzikos instrumentu
  • ·Kitos medicininės sąlygos. Kai kurios sisteminės ligos ir sąlygos - pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, podagra ir diabetas - padidina riziką susirgti bursitu.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Bursitu galima susirgti sušalus, patyrus didelį fizinį krūvį, traumą, turint reumatą. Juo dažnokai suserga pagyvenę, daug darže ar sode dirbantys žmonės.

Bursitas gali susiformuoti bet kuriame tepaliniame maišelyje, bet dažniausiai - peties sąnaryje, rečiau - alkūnės, kelio, klubo sąnaryje. Ši liga gali būti ūmi arba lėtinė. Ūmus bursitas prasideda staiga nuo stipraus skausmo, jis stiprėja judant.

Formuojantis lėtiniam bursitui sąnario maišelyje susidaro kalcingos nuosėdos, kartais - labai stambios.


KLINIKA

Bursito simptomai yra tiesiogiai susiję su bursito, t.y. bursos uždegimo laipsniu. Bursos uždegimas gali sukelti lokalizuotą skausmą ir maudimą. Jei bursitas tokio lygio, jog atsiranda tinimas, tai gali toliau rutuliotis į vietinę edemą ir sustingimą, kartais pereiti į vietinį paraudimą ir karščiavimą. Uždegimas sukelia sąnario disfunkciją, pvz., klubo sąnario bursitas gali įtakoti sunkumą perkelti svorį ant atitinkamos kojos, kelio bursitas gali įtakoti nemalonų jausmą bandant suglausti kelius.

Po kelių dienų nemalonūs pojūčiai beveik pranyksta, tačiau sąnarius dar retsykiais maudžia. Ypač dažnai sąnarius skauda naktimis.


DIAGNOSTIKA

Paprastai bursitas nustatomas, kai aptinkamas lokalizuotas skausmas ir sąstingis, patinimas, funkcijos sutrikimas. Rentgenograma kartais gali nustatyti kalcifikacijas bursoje, kai bursitas pereina į chroninę eigą ar pacientas, ką tik pasveikęs, vėl suserga.


GYDYMAS

Bursito gydymas priklauso nuo to, ar buvo infekcija. Neinfekcinis bursitas (sukeltas traumos ar šalia esančios reumatinės ligos) gali būti gydomas su šalčio kompresais, poilsiu, priešuždegiminiais ir skausmą malšinančiais medikamentais. Kartais atliekamas bursos skysčio ištraukimas. Ši procedūra atliekama daktaro kabinete panaudojant adatą ir sterilias pagalbines medžiagas. Kartais skystis siunčiamas į laboratoriją tolimesniems tyrimams. Neinfekcinis bursitas gali būti gydomas kortizono injekcijomis į patinusią bursą. Tai atliekama skysčio ištraukimo metu ir labai greitai sumažina patinimą.

Infekcinis (septinis) bursitas reikalauja tolimesnio įvertinimo ir agresyvesnio gydymo. Bursos skystis įvertinamas laboratorijoje ir nustatomi jame esantys patogeniniai mikroorganizmai. Septinis burstitas reikalauja antbiotikų terapijos, kartais ir intraveninės. Kartais gali būti atliekama pakartotinė skysčių išsiurbimo procedūra. Chirurginis drenavimas ar pažeistos bursos pašalinimas taip pat galima išeitis. Paprastai pažeistas sąnarys po chirurginio gydymo atgauna savo funkcijas.


PROFILAKTIKA

Nors bursito visiškai neužkirsite, bet galite sumažinti riziką ir paūmėjimą, keičiant tam tikrų veiksmų atlikimo techniką. Pavyzdžiai:

  • ·Naudokite klūpėjimui pagalvėles
  • ·Kelkite daiktus tinkamai - sulenkus kelius
  • ·Dažnai darykite pertraukas
  • ·Stenkitės nesėdėti vienoje padėtyje per ilgai, ypač ant kietų paviršių
  • ·Išlaikyti sveiką svorį. Antsvoris kenkia sąnariams
  • ·Stiprinti raumenis.