Bronchinė astma

BRONCHINĖ ASTMA


APIBRĖŽIMAS

Bronchinė astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri pasireiškia dusulio ar pasunkėjusio kvėpavimo epizodais dėl bronchų spazmo.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Šia liga susirgti gali bet kurio amžiaus žmonės, bet dažniausiai prasideda vaikystėje ir jaunystėje.  Daugelyje šalių sergamumas šia liga didėja.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Tai neužkrečiama liga, tačiau iki galo jos išgydyti neįmanoma. Nustatytas genetinis polinkis sirgti bronchine astma, taigi yra didesnė galimybė susirgti, jei giminėje ar šeimoje yra sergančių astma ar kita alergine liga.Bronchų astma glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis. Sergantys astma, turi jautrius kvėpavimo takus, kuriuose „rusena“ uždegimas. Uždegimas padidina bronchų reaktyvumą,  kurie reaguoja į įvairius vidinius ir išorinius veiksnius, t.y. alergenus (vaistai, žiedadulkės, buitinė chemija,), dirgiklius (dūmai, dulkės, infekcija), fizinį krūvį ir psichinius dirgikliius (stresas. baimė). Tai sukelia bronchų spazmą- oras nebegali laisvai praeiti, be to bronchų gleivinė pabrinksta, jose susikaupia gleivės, o tai dar labiau siaurina kvėpavimo takus.


KLINIKA

Bronchinė astma pasireiškia priepuoliais, kurie ligos atsiradimo pradžioje gali būti reti, jei ligos eiga lengva- sezoniški. Priepuolis pradžioje pasireiškia staigia sloga, čiauduliu, sausu dirginančiu kosuliu, sunkumu krūtinėje. Vėliau atsiranda ekspiracinio pobūdžio dusulys, veidas paburkęs, ligonis sėdi tiesiai arba palinkęs į priekį. Užsitęsęs sunkus bronchinės astmos priepuolis, nepraeinantis nuo įprastinio gydymo, vadinamas astmine nūkle. Tuomet ligonio būklė blogėja, pagreitėja kvėpavimas, aptemsta sąmonė. Jei nesuteikiama skubi pagalba, ligonį gali ištikti mirtis.


DIAGNOSTIKA

Astmos diagnozė nustatoma remiantis surinkta iš paciento anamneze, priepuolio metu gydytojas atlikęs fizinį ligonio ištyrima gali nustatyti ligos požymius, tačiau, jei liga nepaūmėjusi, šių požymių galima ir nerasti. Taip pat atliekami plaučių funkcijos tyrimai- spirometriją (nustatomas kvėpavimo takų pralaidumo sutrikimas), atliekami bronchus plečiantys mėginiai (kvėpavimo rodikliai didėja nuo bronchus plečiančių vaistų).


GYDYMAS

Nustačius bronchinę astmą sudaromas gydymo planas- taigydytojo rašytinės rekomendacijos, kurios padeda kontroliuoti ligą. Astmai gydyti skiriami dviejų grupių vaistai:

1.      Simptominiai vaistai- astmos priepuolio metu vartojami trumpai veikiantys skubios pagalbos vaistai;

2.      Kontroliuojamieji- kasdieninai vaistai palaikomajam gydymui.

Simptominiams vaistams priklauso trumpalaikio poveikio β2 agonistai ir anticholinergikai (salbutamolis, fenoterolis).

Vaistai skiriami ilgalaikiam gydymui:

1.      Geriamieji gliukokortikosteroidai (prednizolonas, matilprednizolonas) arba inhaliaciniai gliukokortikosteroidai (budezonidas);

2.      Leukotrienų receptorių antagonistai;

3.      Ilgalaikio poveikio β2 agonistai (salmeterolis);

4.      Sudėtiniai vaistai- tai kombinuoti inhaliacinių gliukokortikosteroidų ir ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų deriniai („Simbicort“);

5.      Metilksantinai (aminofilinas, teofilinas).

Ilgalaikis medikamentinis gydymas parenkamas indvidualiai pagal paciento amžių, būklę ir kitus veiksnius. Astmai gydyti naudojamas pakopinio gydymo principas: pacientas yra nuolat prižiūrimas gydytojo ir vertinant ligos kontrolės lygį koreguojams gydymas. Sergant astma galima gyventi įprastą, aktyvų gyvenima, tačiau svarbu tinkamai ją kontroliuoti.


PROFILAKTIKA

Sergantys bronchine astma turi vengti ligą provokuojančių veiksnių- mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, gydyti infekcijos židinius. Gerinti darbo sąlygas., namų aplinka turi būti gerai prižiūrima.