Blefaritas

Blefaritas


APIBRĖŽIMAS

Blefaritas yra dažna vokų kraštų uždegiminė liga, neretai susijusi su odos susirgimais, pavyzdžiui, sausa ar labai riebia oda, seborėja. Negydant blefarito, gali atsirasti miežiai, šalti miežiai (chalazionai) ar konjunktyvitas. Pagal tai, kurioje vietoje šis uždegimas labiau išreikštas, yra skiriamas priekinis, užpakalinis bei mišrus blefaritas.


EPIDEMIOLOGIJA

Sergantiems blefaritu yra didesnė rizika susiformuoti miežiui, 30-50%  žmonių jaučia akių sausumą, blefaritas gali sąlygoti pokyčių atsiradimą junginėje (papilinį konjunktyvitą) ar ragenoje (marginalinį keratitą). Užpakalinis blefaritas pasitaiko dažniau negu priekinis. Priekinis blefaritas dažnesnis tarp  moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Priekinio blefarito dažniausiai skiriami 2 variantai: stafilokokinės infekcijos sukeltas ir  seborėjinis blefaritas, kuris dažnai pasireiškia kartu su galvos odos pleiskanojimu. 

Priekinis blefaritas, kuris apima voko krašto sritį apie blakstienas, dažnai siejamas su stafilokokine infekcija bei seborėja, kai kartu su blefaritu nustatomas ir seborėjinis galvos skliauto, veido odos dermatitas. Užpakalinis blefaritas (uždegimas voko krašte, liečiančiame akies obuolį) susijęs su voko krašte atsiveriančių liaukučių padidėjusia sekrecija ar uždegimu jose. Manoma, kad blefarito atsiradimui bei paūmėjimui gali turėti įtakos bendra organizmo būklė – lėtinės ligos, virškinamojo trakto ligos, mažakraujystė, taip pat nekoreguotos refrakcijos ydos.

Ūmus blefaritas gali būti susijęs su alergija vaistams ar chemikalams. Lėtinio blefarito atsiradimui įtakos turi ir buvimas dūmuose, smoge, kontaktas su chemikalų garais ir kitais dirgikliais.


KLINIKA

Visiems blefaritams būdingas akių diskomfortas, niežulys, deginimas akyse, voko krašto, kartais ir akių obuolio paraudimas, pleiskanėlės apie blakstienas, sausas sekretas vokų krašte. Simptomai paprastai stipriau išreikšti ryte. Blefarito eiga lėtinė, būdingi pagerėjimai bei paūmėjimai.


Požymiai

1. Voko krašto paraudimas.
2. Akių perštėjimas, deginimas, niežulys.
3. Pleiskanos ant blakstienų (ne visada pastebimos be biomikroskopo).

Seborėjiniam dermatitui būdinga niežtinti ir pleiskanota veido bei galvos oda, raudoniesiems spuogams būdinga veido paraudimas, sutrūkusios ar išsiplėtusios kraujagyslės ant skruostų ir nosies, raudona ar patinusi nosis, pūlinėliai.


DIAGNOSTIKA

Blefaritas diagnozuojamas remiantis paciento nusiskundimais ir nuodugnia paciento apžiūra. Apžiūrėjus voką per plyšinę lempą, galima nustatyti ir užpakalinį blefaritą. Esant Meibomo liaukų disfunkcijai, voko krašte matomos padidėjusios ir  užsikimšusios gelsvu ar balkšvu tirštu sekretu Meibomo liaukų žiotys. Jei pacientui nustatytas sunkiai pasiduodantis gydymui vienos pusės blefaritas, pacientą reiktų ištirti dėl galimo navikinio voko odos proceso.


GYDYMAS

Blefarito gydymas yra kompleksinis ir gana ilgas.Blefarito eigą galima palengvinti, valant blakstienas ir vokų kraštus.

Vokų higiena: karšti kompresai padeda atmirkyti traiškanas. Makiažo nuvalymui skirtą vatos skrituliuką pamirkykite karštame švariame vandenyje (vanduo neturi būti deginantis, bet ir ne drungnas – patikrinkite prieš dėdami ant vokų). Atsigulę laikykite kompresą ant užmerktų vokų 5-10 min.

Norint pašalinti pleiskanas ir traiškanas nuo vokų kraštų, reikia:

1. Mažo indelio ar puoduko
2. Vokų šampūno (arba kūdikių šampūno)
3. Pagaliukų su vata (ausies krapštukų)
4. Šilto vandens

Kai kuriais atvejais reikalingas ir sisteminių antibiotikų kursas.

Elektrokoaguliacija — tai procedūra, kai specialus adatos pavidalo elektrodas įsmeigiamas į blakstienos folikulą, elektros srove jis suardomas, blakstiena pašalinama ir neatauga. Chirurginis gydymas — yra daug operacijų, kurios taikomos trichiazei gydyti.


PROFILAKTIKA

Svarbiausia yra akies higiena, o kiti žingsniai susideda iš rizikos faktorių vengimo.