Aukštumų liga

Aukštumų liga


APIBRĖŽIMAS

Aukštumų liga – tai fiziologinių reakcijų ir simptomų visuma, pasireiškianti dėl sumažėjusio deguonies parcialinio slėgio aplinkoje. Aukštumų liga paprastai atsiranda, užkopus į 4000—5000 m aukštį, kai sumažėja atmosferos slėgis ir deguonies kiekis ore, o organizmas nespėja tokiomis sąlygomis aklimatizuotis.


EPIDEMIOLOGIJA

Apie 20 proc. žmonių aukštumų ligos požymiai pasireiškia jau pakilus į 2200-2500 metrų aukštį, o Nepale, Anduose ar kitose 3000-4000 metrų virš jūros lygio esančiose vietovėse kalnų liga yra labai tikėtina. Nepale, kasmet aplankomame 50 000 keliautojų, kasmet bent 7 žmonės miršta dėl su aukštumų liga susijusių priežasčių. 7000 metrų ir didesniame aukštyje mirštamumas dėl kalnų ligos yra 4 proc.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kopiant į kalnus mažėja deguonies parcialinis slėgis ore, ir žmogaus organizmas bando prisitaikyti prie deguonies trūkumo: širdis ima susitraukinėti dažniau ir stipriau, kraujyje daugėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), pernešančių deguonį, padažnėja kvėpavimas. Dėl deguonies trūkumo didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, pakinta kraujo pH, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra, todėl atsiranda patinimai – edemos. Aukštumų liga dažniausiai susergama greitai pakilus į didelį aukštį ir jame išbuvus ilgiau nei 24 valandas, jei prieš tai nebuvo tinkamai pasiruošta (aklimatizuotasi). Aukštumų ligos pasireiškimas nepriklauso nuo asmens fizinio pasirengimo, ja susirgti gali net patyrę atletai.


KLINIKA

Susirgus aukštumų liga ir esant deguonies stokai ore, sergantysis pradžioje būna susijaudinimo būsenoje. Po to tas susijaudinimas virsta apatija, širdis stipriai plaka, kankina dusulys, verčia vemti, ima skaudėti galvą, spaudžia smilkinius. Sergantysis nenori ir negali valgyti (ypač riebesnio maisto). Jei pastebime, jog kuriam iš draugų pasireiškia aukštumų ligos simptomai, reikia sustoti, susirgusįjį atpalaiduoti nuo dalies ar viso jo nešamo svorio, sumažinti ėjimo tempus. Dažnai šios priemonės užkerta kelią ligai vystytis.


DIAGNOSTIKA

Apie aukštumų ligą galima spręsti iš paciento anamnezės bei klinikinių požymių.


GYDYMAS

Jei liga smarkėja, reikia ilgesniam laikui sustoti ir sergančiajam duoti širdį raminančių vaistų,- arbatos. Jei ir toliau sveikata nepagerėja, siųsti jį su keliais draugais žemyn. Nusileidus iki 1000—1500 m, ligos reiškiniai paprastai išnyksta.


PROFILAKTIKA

Geriausios priemonės aukštumų ligai išvengti — aklimatizavimasis, normalus žygio tempas, atitinkantis reljefą ir žygio dalyvių fizinį pasiruošimą, gera mityba ir poilsis. Didelių aukščių turėtų vengti žmonės, sergantys lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis (krūtinės angina, lėtiniu bronchitu, plaučiu emfizema, astma), anemija, žmonės, kurių kraujo krešėjimas yra sutrikęs, taip pat tie, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi trombozė ar stiprūs aukštumų ligos smptomai.