Aterosklerozė

ATEROSKLEROZĖ


Aterosklerozė (gr. Athere – košelė, sclerosis – kietas) yra arterijų patalogija, pasireiškianti išplitusiais židiniais vidinio arterijų sluoksnio (intimos) sustorėjimais – aterosklerozinėmis plokštelėmis, kurias sudaro nusėdę kraujo riebalai ir suvešėjęs jungiamasis audinys.


EPIDEMIOLOGIJA:

Aterosklerozė - viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Europos šalyse širdies ir kraujagyslių ligos lemia daugiau kaip 4 milijonus mirčių kasmet.

Pagrindiniai ypatumai:

Aterosklerozė yra dažna, anksti prasidedanti ir lėtai progresuojanti arterijų liga, pažeidžianti stambiąsias ir vidutines kraujagysles: aortos, stambiųjų aortos šakų, širdies vainikinių, smegenų, kojų, pasaito ir inkstų arterijas. Aterosklerozė ilgą laiko tarpą nesiaurinanti kraujagyslės spindžio ir dažniausiai yra besimtomė.


ETIOLOGIJA:

Aterosklerozė yra daugelio veiksnių (metabolinių, uždegiminių, reologinių, hemodinaminių ir genetinių) skatinama patalogija.

Aterosklerozės rizikos veiksniai:

  1. Vyresnis amžius
  2. Ankstyva išeminė širdies liga (IŠL) šeimoje (tėvai/vaikai sirgę IŠL: vyrai iki 55 metų ir moterys iki 65 metų)
  3. Rūkymas
  4. Arterinė hipertenzija
  5. Dislipidemija
    1. Bendrojo cholesterolio (BC) > 5,0 mmol/l
    2. Mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-C) > 3,0 mmol/l
    3. Didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-C) < 1,0 mmol/l
    4. Trigliceridų (TG) koncentracija > 2,0 mmol/l
    5. Vyraujančios mažos, tankios MTL – C frakcijos
  6. Valgoma daug sočiųjų riebalų, cholesterolio turinčių produktų, bet mažai vaisių, daržovių ir grūdų
  7. Metabolinis sindromas, cukrinis diabetas
  8. Nutukimas, ypač pilvinio tipo
  9. Mažas fizinis aktyvumas
  10. Padidėjusi lipoproteino (a) koncentracija
  11. Padidėjusi homocisteino koncentracija
  12. Padidėjusi uždegimo žymenų koncentracija (C reaktyviojo baltymo, interliaukino, fibrinogeno koncentracija.

Visi šie veiksniai yra koreguojami, išskyrus amžius ir genetiniai veiksniai.


PATOGENEZĖ:

Sveika arterijos sienelė yra sudaryta iš trijų sluoksnių: išorinio, vidurinio ir vidinio. Vieningos nuomonės dėl aterosklerozės atsiradimo ir vystymosi nėra, tačiau aterosklerozinių plokštelių atsiradimą aiškiną kelios hipotezės.

Vieni teigia, kad aterosklerozei atsirasti turi įtakos kraujo elementai, antri, kad liga išsivysto tuomet, kai įvairios medžiagos iš kraujo patenka į kraujagyslės sieneles, treti teigia, kad susergama, kuomet sutrinka lipidų apykaita.

Tačiau kaip bebūtų aterosklerozės procesą labiausiai lemia arterijos sienelės struktūrų, ypač endotelio (vidinio kraujagyslės sluoksnio dangalo). Dėl tam tikrų veiksnių (dislipidemijos, rūkymo, hipertenzijos, cukrinio diabeto, padidėjusio adrenerginio aktyvumo) sutrikus endotelio vientisumui ir funkcijai, prasideda kraujo monocitų, T limfocitų, lipoproteinų prilipimas (adhezija) prie pažeisto endotelio ir judėjimas į vidinį arterijos sluoksnį. Susidaro tarsi spuogelis ant kraujagyslės sienelės ir nuolatos progresuoja – didėja, taip susiaurinamas kraujagyslės spindis. Aterosklerozės plokštelė gali didėti lėtai, jos gali būti pailgos ir plačios, juosiančios spindį ir sukelti lėtinius negalavimus.

Dar manoma, kad labai didelę įtaką aterosklerozei atsirasti turi uždegimas.


KLINIKINIAI POŽYMIAI:

Aterosklerozė ilgą laiką yra tik arterijos sienelės liga. Atsiradus ryškiems arterijos spindžio susiaurėjimams, prasideda audinių išemija (kuomet sutrinka audiniu kraujotaka, ir jie po truputį miršta). Arterijos spindžiui susiaurėjus iki 50 %, audiniai per mažai aprūpinami krauju. 50-75 % spindžio susiaurėjimas vadinamas vidutiniu, o 75 % ir daugiau spindžio – dideliu susiaurėjimu.

Aterosklerozės sukeliami sindromai: staigi širdies ligos sukelta mirtis, nebylioji išemija, stabilioji krūtinės angina, nestabilioji krūtinės angina, ūminis miokardo infarktas, insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis, obliteruojamoji kojų arterijų liga, aortos lanko ir pilvinės aortos dalies aneurizma (išsiplėtimas).


LIGOS SIMTOMAI:

Prasidedant aterosklerozei žmogus nejaučia jokių simptomų, vėliau didėjant aterosklerozės plokštelėms ir jų išplitimui sutrinka kraujotaka, gali atsirast galvos skausmai, galvos svaigimas, trumpalaikis sąmonės netekimas, padidėjęs kraujospūdis, skausmai pilve, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas, kartais tuštinimasis krauju. Esant aterosklerozei kojose gali atsirasti laikinas šlubavimas, kai staiga pradeda skaudė, kai staiga pradeda skaudėti koją, o praeina sustojus pailsėti.


GYDYMAS:

Yra du gydymo keliai, kurie tarpusavyje privalo būt derinami, tai:

  1. Nemedikamentinis gydymas

Tai gyvenimo būdo pakeitimas, fizinio aktyvumo didinimas, sveiko maisto pasirinkimas, stresų vengimas, būtina atsisakyti žalingų įpročių.

  1. Medikamentinis gydymas:

Antihipertenziniai vaistai (arterinės hipertenzijos kontrolė)

Antilipidiniai vaistai: statinai ( Simvastatinas, Pravastatinas, Atorvastatinas, Fluvastatinas, Rozuvastatinas), nikotino rūgštis (Niacinas), fibratai (Fenofibratas), tukžies rūgštis jungiančios dervos (Cholestipolis), cholesterolio absorbcijos inhibitoriai (Ezetimibas), omega – 3 polinesočiųjų riebalų rūgštys (Omacor).

  1. Operacinis gydymas:

Operacijos metu kraujotaka atstatoma pašalinus pažeistą kraujagyslę, esant dideliam pažeidimui vientisumui atstatyti naudojama kraujagyslė iš kitos kūno vietos, dažniausiai kojos paviršinė vena.