Ateroma ir aterosklerozė

Ateroma ir aterosklerozė


APIBRĖŽIMAS

Ateroma [gr. athērōma < athērē — manų košė], į naviką panaši pūslelė, pripildyta riebalų; susidaro odoje, užsikimšus riebalų liaukos latakui. Aterosklerozė - tai lėtinė arterijų sienelių liga, kai jose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos)


EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai aterosklerozė vystosi rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems padidintą arterinį kraujospūdį, krešėjimo sutrikimų, esant padidėjusiam riebalų kiekiui kraujyje. Širdies kraujagyslių aterosklerozė daugiau nei 60 proc. vyrų ir beveik 50 proc. moterų komplikuojasi į širdies infarktą arba baigiasi staigia mirtimi.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ateromos atsiranda užsikimšus odos riebalų liaukos latakui. Ateromos atrodo kaip standūs neskausmingi odos dariniai. Gali atsirasti ant bent kurios kūno dalies, taip pat ir ant lytinių organų. Infekuotos ateromos pradeda pūliuoti. Pūliavimo atveju būtinas pūlinio drenavimas, neretai skiriami antibakteriniai preparatai.

Aterosklerozės atsiradimas: dėl įvairių priežasčių (padidėjęs riebalų, ypač cholesterolio, kiekis kraujyje (hiperlipidemija, hipercholesterolemija), cigarečių dūmų medžiagos, padidėjęs kraujo spaudimas) pažeidžiamas endotelis, prie pažeidimo vietos prikimba trombocitai ir eritrocitai, leukocitai migruoja po endoteliu, ten išskiria augimo faktorių -  sukelia viduriniojo arterijos sienelės sluoksnio storėjimą, pradeda kauptis riebalai. Virš šių sankaupų užsideda jungiamojo audinio „stogelis". Tokia plokštelė gali sukalkėti. Kartais tokios plokštelės gali plyšti (tai vadinamoji nestabili plokštelė), plyšimo vietoje formuojasi trombai, kurie gali užkimšti kraujagyslę arba atitrūkti ir nukeliauti į kitą vietą (tokie trombai jau vadinami embolais). Aterosklerozės procesas pažeidžia įvairių organizmo kraujagyslių vidinį sluoksnį. Dažniausiai nukenčia galvos smegenų, vainikinės (širdies), galūnių, inkstų, žarnyno kraujagyslės. Susiaurėjus ar visiškai užakus arterijoms, sumažėja kraujo pritekėjimas į tą organą ar kūno dalį, vystosi būklė, vadinama išemija.

Aterosklerozė gali vystytis dviem keliais:
                      • padėtis gali blogėti palaipsniui, kol arterijų sienelės taip sustorėja, kad pro jas nebeprateka kraujas;
                      • nedidelė riebalinė plokštelė, susiformavusi ant kraujagyslių sienelių, staiga įtrūksta ir iki tol buvusį sveiką žmogų ištinka miokardo infarktas ar net staigi širdinė mirtis.

Aterosklerozė sukelia sunkias ligas: krūtinės anginą, miokardo infarktą, širdies ritmo sutrikimus, insultą.


KLINIKA

Esant galvos smegenų kraujagyslių pakenkimui būdinga kūno dalies aptirpimas, nusilpimas (iki visiško paralyžiaus), regėjimo, kalbos, rijimo, pusiausvyros sutrikimai. Išsivysčius vainikinių širdies kraujagyslių aterosklerozei - pasireiškia krūtinės angina. Galūnių kraujagyslių aterosklerozė dažniausiai pasireiškia protarpiniu šlubumu – staigiu kojų skausmu paėjus ir jo išnykimu sustojus pailsėti. Inkstų arterijų aterosklerozė dažniausiai pasireiškia renaline arterine hipertenzija. Esant žarnyno arterijų aterosklerozei būdingi 20-30min po valgio atsirandantys skausmai pilve, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas.


DIAGNOSTIKA

Ligonio ištyrimas ir kraujagyslių būklės įvertinimas (čiuopiamas pulsas, matuojamas spaudimas). Tiksliau pakenkimo vietą ir laipsnį padeda nustatyti įvairūs ultragarsiniai ir radiologiniai tyrimai.


GYDYMAS

Ateromų gydymas – chirurginis. Tačiau, gydymo būdai nustatomi konsultacijos metu. Šalinamos su vietine nejautra. Aterosklerozė – neišgydoma.


PROFILAKTIKA

Aterosklerozės prevencija yra efektyvi, kai koreguojami visi rizikos veiksniai, ypač sumažinamas riebalų kiekis kraujyje, kraujo spaudimas, metama rūkyti, saikingai vartojama alkoholio (raudonas vynas pasižymi antioksidantinėmis savybėmis, todėl nedideli jo kiekiai saugo nuo aterosklerozės).