Astenopija

Astenopija


APIBRĖŽIMAS

Astenopija (gr. asthenes — silpnas + ops — akis) vadiname akių nuovargį, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Jos požymiai: dažnai skauda galvą, ypač dirbant smulkius darbus, akių skausmas, spaudimas, karštis, gėla kaktoje ir smilkiniuose (praeina nutraukus smulkų darbą), šokinėja raidės, eilutės, dvejinasi, akys ašaroja, gali pykinti, trūkčioti veidas ir vokai, kartais būna migrena.


EPIDEMIOLOGIJA

Daliai dirbančiųjų astenopijos simptomai išlieka ir kitą darbo dieną, tačiau didžiajai daliai dirbančiųjų simptomai išnyksta valandos bėgyje po darbo. Nebūtinai regėjimo nuovargis siejamas tik su darbu kompiuteriu. T.Laubli (JAV) duomenimis, astenopijos simptomai atsiranda - 40-45 % dirbančiųjų kompiuteriu, 7-14 % asmenų - ilgai žiūrint televizorių, 6-8 % asmenų - skaitant knygas ar laikraščius.

Astenopijos simptomai yra dažnesni moterims, negu vyrams. Astenopija nėra susijusi su dirbančiųjų kompiuteriais amžiumi. Astenopijos atsiradimui gali turėti įtakos darbo pobūdis. Dirbantieji kompiuteriu dažniau išsako astenopijos simptomus, atliekant duomenų įvedimą, duomenų gavimą arba dirbant dialogo režimu. Vertinant atsiradusių simptomų stabilumą, išsiskiria grupė dirbančiųjų, kuri atlieka teksto įvedimo ir redagavimo darbus, astenopija šiems dirbantiesiems yra stabiliausia ir labiausiai pavojinga.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Astenopijos priežastys labai įvairios. Nekoreguotos refrakcijos ydos, ypač toliaregystė bei astigmatizmas, yra viena iš dažniausių astenopijos priežasčių. Tokiu atveju ilgiau paskaičius tekstą atsiranda akių nuovargis, vaizdas iš arti ima lietis, o pailsėjus rega vėl kurį laiką gera. Iškoreguota refrakcijos yda padeda išvengti astenopijos reiškinių.

Kartais akių nuovargis atsiranda sutrikus akis judinančių raumenų pusiausvyrai – vaizdas tokiu atveju gali dvejintis, „šokinėti“ žiūrint abiem akim, tačiau situacija palengvėja užmerkus vieną akį. Tokiu atveju taip pat svarbu naudoti tinkamą optinę korekciją. Kartais būklei palengvinti rekomenduojama korekcija prizmėmis.

Astenopijos reiškinių atsiradimą gali paskatinti ir akie paviršiaus uždegimas (konjunktyvitas, blefaritas). Praėjus uždegiminiams reiškiniams, astenopijos simptomai taip pat išnyksta.

Astenopija gali būti akomodacinė, asthenopia accomodativa. Jos priežastis — akomodacijos parezė, nekoreguota toliaregystė, astigmatizmas, presbiopija.

Raumeninę astenopija, asthenopia muscularis, gali sukelti heteroforijos, kai sutrinka akį judinančio aparato veikla. Dažniausiai raumeninė astenopija atsiranda dėl trumparegystės, kai nėra pusiausvyros tarp konver­gencijos ir akomodacijos. Konvergencijos sutrikimas ir su juo susijusi raumeninė astenopija taip pat gali būti infekcinių ir kitų ligų, lėtinių in­toksikacijų padarinys.

Nervinė astenopija, asthenopia nervosa, būdinga ligoniams su vege­tacinės distonijos požymiais, gali atsirasti ir dėl neurozių, isterijos, kai akyse nerandama jokių priežasčių skųstis jų nuovargiu. Simptominė astenopija, asthenopia symptomatica, — tai simptomas, lydintis kai kurias uždegimines akių (konjunktyvitas, blefaritas) ir priedinių veido daubų ligas.

Kartais astenopija būna mišri — ir akomodacinė, ir raumeninė, kai silpna ir akomodacija, ir konvergencija.

Dirbtinę astenopija, asthenopia artificalis, gali sukelti  rėmeliuose blogai centruoti akinių stiklai.


KLINIKA

Dažnas darbas kompiuteriu ir miego trūkumas gali sukelti akių nuovargį, kuris pasireikš šiais simptomais: niežuliu, ašarojimu arba akių sausumu, regėjimo pokyčiais, paburkimu ar paraudimu.

Pavargusios akys gali sukelti nemalonų skausmą akyse. Ypatingai jei jos pavargusios ne tik nuo miego trūkumo, bet ir nuo kompiuterio. Kraštutiniais atvejais gali pradėti dvejintis akyse ar vaizdas tapti blankus. Tokiu atveju reikia įsitikinti ar tai tik nuovargio rezultatai, ar rimtesnė akių problema.


DIAGNOSTIKA

Ar regėjimas kinta veikiamas astenopijos ar kitokie vizualizacijos sutrikimai nustatys gydytojas oftalmologas. Jis įvertins akių būklę ir nustatys, kokia pagalba yra reikalinga: ar regėjimą koreguojantys akiniai su prizmėmis, ar raumenys tvirtinantys ir vizualizaciją atstatantys akių pratimai, ar net pervizualizuojanti akies raumens operacija.


GYDYMAS

Refrakcijos ydas ir presbiopiją koreguoti akiniais ir prizminiais stiklais. Stiprinti visą organizmą, ypač daug dėmesio skirti akių higienai.


PROFILAKTIKA

  • Tarp darbų daromos trumpos, bent penkių minučių pertraukėlės.
  • Užsimerkus akys pailsi labiausiai, nes jų nedirgina šviesa.
  • Jeigu prie kompiuterio praleidžiate labai daug laiko ar darbas prie jo yra nuolatinis – būtinai kas dvi tris valandas darykite pertraukas.