Arterinė hipertenzija

ARTERINĖ HIPERTENZIJA


APIBRĖŽIMAS

Arterinės hipertenzijos diagnozė yra nustatoma tuomet, kai ji įrodoma kartotinai - atsitiktinai per vieną mėnesį ne mažiau kaip 3 kartus randamas padidėjęs kraujospūdis. Padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas yra 110 mmHg ir daugiau; padidėjęs diastolinis kraujospūdis – 90 mmHg ir daugiau.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Arterinė hipertenzija (AH) yra viena iš labiausiai paplitusių ligų industrinėse šalyse – apie 25 proc. suaugusių žmonių turi padidėjusį kraujospūdį. Rytų Europos šalyse (tarp jų ir Lietuvoje)  AH du kartus dažnesnė. Lietuvoje serga 59 proc. vyrų ir 51 proc. moterų. Sergamumas arterine hipertenzija didėja su amžiumi. AH sergantiems asmenims 7 kartus dažniau būna smegenų insultas ir 6 kartus dažniau – širdies nepakankamumas. Arterinė hipertenzija yra svarbus mirtingumą lemiantis veiksnys. Mirtingumas didėja didėjant ir sistoliniam ir diastoliniam kraujospūdžiui.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminės arterinės hipertenzijos (PAH) priežastys nėra žinomos, tai yra daugiaveiksmis kraujospūdžio reguliavimo sutrikimas. Genetinė teorija teigia, kad PAH atsirasti turi reikšmės tam tikrų genų
(angiotenziną konvertuojančio fermento ar endotelino-1) mutacijos, tačiau jų reikšmė nėra iki galo įrodyta. Nepaisasnt to, pastebimas šeiminis paveldėjimas sirgti PAH. Kita aplinkos veiksnių teorija teigia, kad PAH atsirasti įtakos turi gyvensena (mityba, praturtina valgomąja druska, kalcio, magnio, kalio stoka), piknaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, fizinės veiklos stoka, lėtinis stresas, triukšmas, bloga socialinė ir ekonominė aplinka, nutukimas, cukrinis diabetas, hormonų apykaitos pokyčiai organizme nėštumo metu, klimakteriniu periodu, paauglystėje.

Antrinė hipertenzija atsiranda asmeniui, sergančiam tam tikra liga: inkstų liga (glomerulonefritu, pielonefritu, inkstų navikais), endokrinine liga (tirotoksikoze, endokrininių organų navikais,), esant aortos lanko patologinėms būklėms, vartojant medikamentus, kurie kelia kraujospūdį (kontraceptiniai preparatai, gliukokortikosteroidai, nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai (ibuprofenas)), piknaudžiaujant alkoholiu ir narkotikais.

Arterinė hipertenzija pavojinga tuo, kad pažeidžia tam tikrus organus, dažniausiai širdį, smegenis, akių dugnoarterija, inkstus. Organų pažeidimai gali komplikuotis miokardo infarktu, krūtinės angina, smegenų infarktu, regos sutrikimu dėl kraujosrūvų, inkstų funkcijos sutrikimu.

 

KLINIKA

Jei arterinė hipertenzija yra nekomplikuota, skundų ilgai nebūna, o vėliau pasireiškia neurozėmis, nemiga, nervų sistemos jautrumu, labiliomis emocijomis, ligonis jautrus, jaučia įtampą, baimę. Taip pat sergantieji AH skundžiasi galvos svaigimu ir skausmu, spengimu ausyse, širdies plakimu, skausmais širdies plote, kraujavimu iš nosies. Dažnai arterine hipertenzija sergantis žmogus gali neturėti jokių skundų ir liga randama atsitiktinai, matuojant kraujospūdį. Arterinė hipertenzija gali komplikuotis:

1.   Ligonį gali ištikti hipertenzinė krizė  - staigus didelis kraujospūdžio padidėjimas;

2.   Pasireiškia širdies nepakankamumu;

3.   Priešinsultine būkle –gali būti paralyžius, sutrinka kalba, rijimas;

4.   Inkstų funkcijos nepakankamumu;

5.   Aortos atšoka;

6.   AH spartina aterosklerozės vystymąsi.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas diagnozuoja arterinę hipertenzija remdamasis ligos istorija, pacientui kartotinai matuojamas kraujo spaudimas. Jei pasireiškė AH komplikacijos, tuomet informatyvus ligonio ištyrimas - diagnozuojamas širdies ribų išsiplėtimas, klausant širdies ritmą stetofonendoskopu girdimas širdies tonų sustiprėjimas. Komplikacijų diagnostikai svarbūs  instrumentiniai tyrimai:užrašoma elektrokardiograma, atliekama echokardioskopija. Tyrimai padeda įvertinti širdies veiklą, struktūrą.

 

GYDYMAS

AH gydymas remiasi nemedikamentiniu gydymometodu bei medikamentinėmis priemonėmis.

Nemedikamentinės priemonės – tai gyvenimo būdo ir mitybos korekcija. Patariama:

1. Sumažinti druskos kiekį maiste - rekomenduojama nevartoti daugiau kaip 4 gramų druskos per parą;

2. Mesti rūkyti;

3. Padidinti fizinį aktyvumą - rekomenduojamas plaukimas, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, aerobika;

4. Sumažinti alkoholio vartojimą;

5. Atsikratyti antsvorio ir išlaikyti normalų kūno svorį.

Antihipertenziniai vaistai:

1.  Diuretikai – vaistai, kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina vandens ir kai kurių druskų kiekį organizme (hidrochlotiazidas, furozemidas);

2.  Beta adrenoblokatoriai – mažina širdies susitraukimų dažnį ir susitraukimų jėgą(karvedilolis, metoprololis, atenololis);

3.  Kalcio kanalų blokatoriai - išplečia kraujagysles ir taip mažina širdies susitraukimo jėgą(nifedipinas, diltiazemas, verapamilis);

4.  Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai – atpalaiduoja arterijų sieneles (kaptoprilis, enalaprilis);

5.  Angiotenzino receptorių blokatoriai – neleidžia kraujagyslėms susiaurėti (losartanas, valsartanas)

6.  Centrinės simpatinės nervų sistemos blokatoriai – veikia per nervų sitemą ir mažina hipertenziją (klonidinas);

7.  Tiesioginiai vazodilatatoriai – išplečia kraujagysles (nitroprusidas).


PROFILAKTIKA

AH profilaktika – tai sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas:

1.  Valgykite maistingą, mažai riebalų turintį maistą;

2.  Reguliariaimankštinkitės;

3.  Vartokite mažiau druskos su maistu;

4.  Jei turite antsvorio – numeskite papildomus kilogamus ir išlaikykite normalų svorį;

5.  Meskite rūkyti;

6.  Reguliariai tikrinkitės sveikatą;

7.  Mažinkite stresą darydami atsipalaidavimo pratimus, sportuodami.