Apvaliosios kirmėlės (ASKARIDOZĖ)

APVALIOSIOS KIRMĖLĖ (ASKARIDOZĖ)

APIBRĖŽIMAS

Askaridozė yra helmintozė (parazitinis susirgimas), kurį sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės (Ascaris lumbricoides).

EPIDEMIOLOGIJA

Askaridozė- labiausiai paplitusi visame pasaulyje parazitozė. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje askaridoze serga 1,4 mlrd. žmonių (ketvirtadalis visų žemės gyventojų), dauguma iš jų- Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje.Tropiniuose kraštuose esantis šiltas ir drėgnas klimatas sudaro idealias sąlygas kiaušinėliams vystytis. Žmonių užsikrėtimas tokiose vietovėse vyksta visus metus. Šalyse su karštu ir sausu klimatu susirgimai registruojami retai, perdavimas vyksta tik tam tikru metų laiku. Invazija ypač palitui tarp 2-3 metų amžiaus vaikų.
Didelį šios parazitozės paplitimą pasaulyje lemia nepaprastai didelis parazito produktyvumas, kiaušinėlių atsparumas aplinkoje, paprastas perdavimo mechanizmas, blogos žmonių gyvenimo sanitarinės - ekonominės sąlygos, didelis skaičius besimptomių ligos sukėlėjų nešiotojų, platinančių parazito kiaušinėlius bei intensyvus aplinkos (dirvožemio, vandens) teršimas askaridžių kiaušinėliais.
Lietuvoje  nustatomas 3,61 atvejis 10-čiai tūkst. gyventojų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Askaridozę sukelia apvalioji kirmėlė Ascaris lumbricoides - askaridė. Suaugusios patelės ilgis siekia 20-40 cm, storis- 5-6 mm,  patinėlio -  12-25 cm ir 3-4 mm. Askaridžių kiaušinių dydis 0,05—0,07 х 0,40—0,05 mm. Askaridės parazituoja plonojoje žarnoje. Patelė per dieną padeda apie 240000 kiaušinėlių, kurie nesubrendę su išmatomis patenka į aplinką. Dirvoje, kurios temperatūra yra nuo 12 iki 25°C ir pakanka drėgmės bei deguonies, askaridžių kiaušinėliai subręsta ir dirvožemyje būna gyvybingi 7-10 metų. Palankiomis sąlygomis kiaušinėliams subręsti pakanka 14-16 dienų. Liga perduodama fekaliniu-oraliniu keliu –  per maistą, vandenį, žemėmis suterštas rankas patenka subrendęs kiaušinėlis į burną.  Dažniausiai užsikrečiama per daržoves, žalumynus, uogas, augusius išmatomis ( ir askaridžių kiaušiniais!) užterštame dirvožemyje. Tai sunkiai nuplaunami augalai, kurių negalima patrinti, nuplikyti– salotos, braškės ir pan. Taip pat per neplautus vaisius, uogas.  Galima užsikrėsti atsigėrus vandens iš atvirų vandens telkinių, maudantis. Vaikai užsikrečia žaisdami lauke,  kišdami neplautus pirštukus, žaislus į burną.  Dėl šių priežasčių užsikrėtimas turi sezoniškumo pobūdį, nors  galimas ištisus metus. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai neužsikrečia.

Subrendusiems askaridžių kiaušinėliams patekus i plonąją žarną, iš jų išsilaisvina judrios lervos, kurios prasiskverbia į kraujagysles ir su veniniu krauju patenka į širdį, plaučius, po to - į plaučių alveoles, trachėją, nosiarykle, su seilėmis vėl nuryjamos ir tada žarnose jau galutinai subręsta. Visas askaridžių raidos ciklas trunka apie 75 dienas, o žmogaus žarnyne jos gyvena l metus.

KLINIKA

Skiriamos lervų migracijos ir žarnų askaridozės stadijos.  Vykstant lervų migracijai (praėjus 7- 15 dienų po užsikrėtimo) pasireiškia kosulys su skrepliais, dusulys, karščiavimas, odos bėrimas, kraujyje labai padidėja eozinofilų. Askaridėms parazituojant žarnyne būna apetito stoka, šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmai, griežimas dantimis, galvos skausmai, sumažėjęs darbingumas, blogas miegas. Kirmėlės išskiria savo medžiagų apykaitos produktus, kurie nuodija žmogaus organizmą, dėl ko ir pasireiškia alerginės ir uždegiminės reakcijos. Be to, mažėja atsparumas kitoms ligoms, kadangi slopinamas imunitetas. Jeigu žarnyne askaridžių daug, gali atsirasti sunkių komplikacijų - askaridžių kamuolio "kamštis" gali sukelti žarnų nepraeinamumą, apendicitą, mechanine geltą ir kt. Dažnai liga praeina nepastebėta ir nustatoma atsitiktinai, atlikus išmatų tyrimus ar suaugusiai kirmėlei pasišalinant su išmatomis

DIAGNOSTIKA

Askaridozė diagnozuojama suradus kirmėlių kiaušinėlių išmatose. Savaiminis kirmino pasišalinimas iš žarnyno patvirtina diagnozę.  Askaridozė taip pat gali būti diagnozuojama rentgenologinio tyrimo metu aptikus kirmėlių žarnyne, plaučiuose radus eozinofilinių infiltratų, lervų. Ultragarsu galima nustatyti kepenų ar kasos askaridozę.  Kraujo tyrime būna padaugėję leukocitų, eozinofilų.

GYDYMAS

Pirmiausiai parenkamas vaistas- mebendazolis. Jis geriamas po 100 mg kas 12 valandų 3 dienas. Taip pat galima išgerti vienkartinę 400 mg albendazolio dozę. Kiti vaistai: pirantelio pamoatas, ivermektinas. Kartais kirminai šalinami per endoskopinį tyrimą.

Po gydymo išmatų tyrimai kartojami po 2 savaičių, jei reikia- gydymas kartojamas.

PROFILAKTIKA

1. Neužteršti išmatomis dirvožemio, kiemų, vaikų žaidimo, sporto aikštelių, paplūdimių smėlio.
2. Nenaudoti fekalijų daržų, sodų tręšimui.  Fekalijas būtina kompostuoti keliems metams, nes komposto krūvoje susidaro aukšta temperatūra, kuri nukenksmina pavojingus mikroorganizmus, kirmėlių kiaušinėlius.
3. Rūpestingai nusiplauti rankas po naudojimosi tualetu, žemės darbų, vaikams po žaidimų lauke, smėlio dėžėse ir pan.
4. Stengtis neužteršti neplautomis rankomis namų apyvokos daiktų, naikinti muses, kurios gali pernešti kirmėlių kiaušinėlius ant maisto.
5. Maistui naudoti tik  rūpestingai nuplautas daržoves, vaisius uogas.
6. Negerti atvirų vandens telkinių vandens. Jei nėra kito pasirinkimo, jį būtina virinti.