Ankilostomidozė arba nematodozė

Ankilostomidozė arba nematodozė


APIBRĖŽIMAS

Nematodozė - gyvūnų liga, kurią sukelia nematodai. Apvaliosios kirmėlės, nematodai (lot. Nematoda) – bestuburių gyvūnų tipas, labai didelis rūšių skaičiumi. Joms priklauso jūrose, gėluose vandenyse, dirvoje ir organinėse medžiagose gyvenantys gyvūnai. Parazitiniai nematodai paprastai būna verpstiško kūno formos, turinčios raumeningų lūpų apsuptą burnos angą. Parazitinių apvaliųjų kirmėlių pavyzdys - kačių organizme parazituojančios Toxocara cati kirmėlės, kuriomis katės apsikrečia per apkrėstą žemę. Jaunos jos gali būti įvairiose gyvūno kūno vietose, o suaugusios – kačių žarnyne. Šiomis kirmėlėmis gali apsikrėsti ir žmogus nuo kačių ar šunų.


EPIDEMIOLOGIJA

Pastaraisiais metais gyventojų sergamumas kirmėlinėmis ligomis Vilniaus apskrities atskiruose rajonuose yra didesnis nei šalyje. Askaridoze ir trichiuroze serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Žmoguje gali parazituoti apie 150 helmintų rūšių. Lietuvoje labiausiai paplitusios helmintozės yra enterobiozė, Askaridozė, trichiuriazė, toksokarozė, trichineliozė.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Žmogaus organizme gali parazituoti keliolika rūšių apvaliųjų ir plokščiųjų kirmėlių. Jos, gyvendamos virškinamajame trakte, pasisavina maisto medžiagas ir išskiria savo gyvybinės veiklos produktus. Visa tai neigiamai veikia žmogaus organizmą – atsiranda ligos požymių. Kirmėlės yra labai vislios, per parą subrendusi kirmėlė gali išskirti iki 200 000 kiaušinėlių.

Apvaliosios kirmėlės įprastai skirstomos į dvi klases:

  • Adenophorea
  • Spiralinė trichina (trichina) (Trichinella spiralis)
  • Žmoginis plaukagalvis (Trichocephalus trichiurus)
  • Secernentea
  • Askaridė (žmoginė askaridė) (Ascaris lumbricoides)
  • Kreivagalvis (ankilostoma) (Ancylostoma duodenale)
  • Rišta (Dracunculus medinensis)
  • Spalinė (landuonis) (Enterobius vermicularis)
  • Strongiloidas (Strongyloides stercoralis)
  • Toxocara

Žmoginėmis askaridėmis ir plaukagalviais žmogus nuo namuose laikomų kačių ir šunų neturėtų užsikrėsti, nebent tie gyvūnai ant savo kailio parneštų iš lauko minėtų parazitų kiaušinių, o žmogus paglostytų ir nenusiplovęs rankų valgytų. Taip pat katės ir šunys platina kitas kirmėlines bei pirmuonių sukeliamas ligas,- būtent toksokariazę, toksoplazmozę bei kaspinuočių sukeliamas ligas. Askaridžių invazijos šaltinis – užsikrėtęs žmogus, kurio plonojoje žarnoje parazituoja askaridės. Čia jos gyvena apie vienerius metus. Patelės į aplinką išskiria apie 200 000 neinvazinių (nesubrendusių) kiaušinių. Nesubrendę kiaušiniai su išmatomis patenka į aplinką, kur jie ir subręsta bei tampa invaziniais per 2-6 savaites, atsižvelgiant į dirvožemio temperatūrą, drėgmės bei deguonies kiekį. Aplinkoje jie gali išlikti gyvybingi 5 – 7 metus .Užsikrėtus plaukagalvio kiaušiniais (invazijos šaltinis – užsikrėtęs žmogus) prasideda liga trichiurozė – tai lėtinė helmintozė. Parazitas primena siūlą, apie 30-55 mm. ilgio, parazituoja pažeisdamas storąją žarną. Subrendusios patelės į žarnyną kasdien išskiria 1000 – 3000 kiaušinių. Kiaušinėliai subręsta aplinkoje (dirvožemyje) per 2-5 savaites, priklausomai nuo temperatūros, drėgmės ir kt. Užsikrečiama panašiai kaip ir askaridėmis. Plaukagalviai subręsta žmogaus žarnyne per du mėnesius ir gyvena apie penkerius metus.

Askaridžių , toksokarų ir strongiloidų lervutės krauju keliauja į kepenis (2-5 dienos po užsikrėtimo), po to į plaučius (7-10 dienų po užsikrėtimo). Lervoms patekus į plaučius gali atsirasti kvėpavimo organų susirgimo požymių: t.y. bronchito ar plaučių uždegimo reiškinių. Askaridžių ir strongiloidų lervutės toliau kvėpavimo takais keliauja į viršų ir yra nuryjamos, taigi vėl pakliūva į skrandį. Patekusios į nuolatinę gyvenamąją vietą – žarnyną jame bręsta, dauginasi, deda kiaušinius, kurie kartu su išmatomis užteršia aplinką. Šiuo periodu (praėjus 2-3 mėnesiams nuo užsikrėtimo) gali pasireikšti įvairiausio pobūdžio anksčiau minėti virškinamojo trakto veiklos sutrikimai, alerginio pobūdžio reakcijos. Toksokarų lervutės įsikuria plaučiuose, kepenyse, širdyje, akyse ar kitur. Toliau į žarnyną jos nekeliauja ir nesubręsta iki suaugusiųjų formos, kiaušinėlių nededa.


KLINIKA

Nematodozių požymiai dažnai panašūs į įvairių žarnyno, kepenų, tulžies takų, plaučių, alergines ir kitas ligas. Tai yra, gali varginti priepuolinio pobūdžio ar maudžiantys pilvo skausmai (dažniausiai apie bambą ir dešinėje pilvo apatinėje dalyje). Tai neretai primena apendicitą. Ligonis jaučia pilvo gurgėjimą, pykinimą, apetito stoką, arba priešingai - pernelyg didelį apetitą, vidurių užkietėjimą, kuris kaitaliojantys su viduriavimu, niežėjimą išeinamosios angos ar lytinių organų srityje, įvairiausio pobūdžio išbėrimus odoje ir kt. Toksokarozė dažniausiai pasireiškia obstrukcinio bronchito požymiais: vargina įkyraus, atkaklaus kosulio priepuoliai, dusulys, padidėja kūno temperatūra. Minėtus ligos požymius neretai lydi pilvo skausmai, padidėja kepenys, limfmazgiai. Toksokarų lervutėms pakliuvus į akis gali atsirasti įvairių regos sutrikimo požymių: trumparegystė, žvairumas, kartais net apakimas.


DIAGNOSTIKA

Gydytojas, išklausęs jūsų nusiskundimus, nukreips jus tyrimams, nes paprastai pagal simptomus ne visada galima pasakyti kokia tai kirmėlinė liga. Diagnozė paprastai nustatoma pagal laboratorinių tyrimų rezultatus. Tyrimai yra paprasti, atliekama išmatų mikroskopija. Pagal parazitų kiaušinių rūšį ir nustatoma diagnozė bei skiriamas specifinis gydymas.


GYDYMAS

Jei nėra ligos komplikacijų, enterobiozė, askaridozė ir trichiuriazė gydomos ambulatoriškai. Medikamentų kiekį ir gydymo trukmę nustato gydytojas.

Toksokarozė ir kiti nematodų sukelti susirgimai gydomi stacionare, tai yra ligoninėje. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos klinikinės išraiškos bei kitų, lydinčiųjų ligų.


PROFILAKTIKA

 Nematodų sukeltų susirgimų padės išvengti keli nesudėtingi reikalavimai:

  • plauti rankas prieš valgį, grižus iš lauko ir pasinaudojus tualetu;
  • kruopščiai, tekančiu vandeniu plauti vaisius, uogas, daržoves, žalumynus;
  • mėsą ir žuvį valgyti tik tinkamai paruoštą – gerai iškeptą ar išvirtą.
  • Jei spalinėmis užsikrėtė vienas šeimos narys, norint išsaugoti kitų sveikatą, būtina vykdyti šiuos reikalavimus:
  • kasdien drėgnu būdu valyti patalpas;
  • kilimus, baldus, minkštus žaislus gerai išsiurbti dulkių siurbliu ir, jei yra galimybė, 30 min. pašvitinti baktericidinėmis (kvarco) lempomis 25 cm atstumu nuo daiktų;
  • pagalves, antklodes, lovų užtiesalus, užuolaidas gerai išpurtyti lauke arba išsiurbti dulkių siurbliu;
  • lovos patalynę kasdien keisti arba perlaidyti karšta laidyne;
  • kasdien keisti baltinius;
  • kiekvienas asmuo privalo turėti individualų, kasdien keičiamą rankšluostį;
  • durų rankenas, vonias, praustuves, unitazus kasdien plauti karštu vandeniu su plovimo priemonėmis;
  • plaunamus žaislus kasdien plauti karštu vandeniu su muilu.