Anafilaksinis šokas

Anafilaksinis šokas


APIBRĖŽIMAS

Anafilaksinis šokas (gr. ana – prieš, phylaxis – apsauga) – tai ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė organizmo reakcija į pakartotinai patekusį alergeną (t. y. organizmas jau būna įjautrintas tam alergenui). Tai sunkiausia anafilaksijos forma, kuriai būdinga hipotenzija (sistolinis arterinis kraujospūdis < 90 mmHg arba jis sumažėja 40 mmHg ir daugiau), pasireiškianti organų disfunkcija ir hipoperfuzija.


EPIDEMIOLOGIJA

Anafilaksinio šoko dažnis yra 4-5 iš 100,000 žmonių per metus, su 0,5-2 proc rizika gyvenime tai patirti. 1980 metais dažnumas buvo maždaug 20% 100,000 per metus, o 1990 - buvo 50% už 100,000 per metus. Rizika yra didžiausia tarp jaunų žmonių ir moterų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ūminės alerginės reakcijos metu įvyksta putliųjų ląstelių ir bazofilų degranuliacija, stimuliuota alergeno - antikūno (imunoglobulino E) komplekso, sensibilizuotame organizme. Pacientas, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo kontaktuoti su reakciją sukėlusia medžiaga.

Anafilaksines reakcijas gali sukelti:

  • ·Dažniausiai jas sukelia vaistai, ypač kai jie yra leidžiami į veną, raumenį ar poodį. Šoką labai dažnai sukelia vaistai, turintys baltymų (pvz., serumai, vakcinos, hormonai), antibiotikai (ypač penicilinas), vitaminai ir kt;
  • ·Nuodai, t. y. įvairių vabzdžių, gyvačių įgėlimai;
  • ·Maisto produktai. Jie dažnai sukelia alergiją, tačiau šokas išsivysto retai;
  • ·Alergenų ekstraktai (imunoterapija), t. y. alerginė liga gydoma pačiais alergenais;
  • ·Šaltis;
  • ·Fizinis krūvis;
  • ·Lateksas (pirštinės, prezervatyvai ir kt.)

Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas).


KLINIKA

Pradiniai požymiai:

  • ·silpnumas,
  • ·blyškumas,
  • ·kolapsas,
  • ·sumažėjęs arterinis kraujospūdis.

Vėlesni požymiai apima visą organizmą:

  • ·Oda: dilgėlinė, angioedema, generalizuota eritema, odos niežulys;
  • ·Kvėpavimo: apsunkintas alsavimas, dusulys, švokštimas, krūtinės suspaudimo pojūtis, kosulys, užkimęs balsas, stridoras, sutrikęs kvėpavimas per nosį, čiaudulys;
  • ·Širdies ir kraujagyslių: blyškumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, sąmonės praradimas, dažnas širdies plakimas (tachikardija), aritmijos, skausmai krūtinėje, silpnas periferinis pulsas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas;
  • ·Virškinimo: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai;
  • ·Kiti galimi požymiai: akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, galvos skausmai, traukuliai.

Pagrindinės mirties priežastys nuo anafilaksijos yra kvėpavimo takų obstrukcija ir kardiovaskulinis kolapsas.


DIAGNOSTIKA

Anafilaksijos diagnozė nustatoma pagal klinikinius ligos požymius. Specifinių diagnostinių testų nėra. Anafilaksijos diagnozė nustatoma kai stebime dviejų ar daugiau organų sistemų pažeidimo požymius.


GYDYMAS

Pirmoji pagalba: atlaisvinti kvėpavimo takus. Kuo skubiau kviesti medikus. Jei ligonis sąmoningas, duoti išgerti vaistų nuo alergijos (dimedrolio, tevegilio, suprastino, astemizolio ar kt.). Ligonis, turintis polinkį į anafilaksinį šoką, gali nešiotis švirkštą su adrenalinu. Jei jį turi - suleisti po oda.

Pirmoji pagalba šoko ištiktam žmogui yra kontakto su alergenu nutraukimas ir adrenalino suaugusiems 0,1% tirpalo 0,3-0,5ml suleisti į raumenis ar poodį, vaikams 0,1% tirpalo 0,01ml/kg. Injekcijas kartoti kas 15-20 minučių. Jei šoką sukėlė vabzdžio įgėlimas, virš įkandimo vietos reikia užveržti galūnę arba tą vietą šaldyti. Jei alergenas pateko į skrandį, reikia sukelti vėmimą.


PROFILAKTIKA

Pacientai, jau patyrę alergines reakcijas, turėtų žinoti pirmuosius anafilaksijos požymius ir kaip elgtis jiems atsiradus. Vengti kontaktų su alergenais. Jei esate alergiškas, visada turėti šalia antihistamininių vaistų, adrenalino.