Alzheimerio liga

ALZHEIMERIO LIGA


APIBRĖŽIMAS

Alzheimerio liga- tai liga, pasireiškianti demencijos sindromu. Demencijos sindromas apibūdinamas įgytu pažintinių funkcijų sutrikimu. Demencija diagnozuojama tuomet, kai sutrikimas yra pakankamai ryškus ir sutrikdo asmens kasdieninę veiklą. Normalus senėjimo nulemtas pažintinių funkcijų sutrikimas nėra laikomas patologija.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Pagrindinė demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, kuri diagnozuojama 60-65 procentams ligonių, sergančių demencija. JAV Alzheimerio liga serga bent 4-5 milijonai žmonių ir manoma, kad netrukus šis skaičius išaugs iki 10 -15 milijonų žmonių. Sergamumo didėjimą nulemia senstanti populiacija ir tobulėjanti ligos diagnostika. Iki 50 proc. vyresniems nei 85 metų amžiaus asmenims yra diagnozuojamas šis sutrikimas.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligos priežatys nėra iki galo aiškios, tačiau yra nustatyti genų variantai, kuriuos turintys asmenys yra rizikos grupėje susirgti demencija. Įtakos turi ir negenetiniai veiksniai: 1. menkas išsilavinimas; 2. moteriška lytis (įtakos turi hormonų pokyčiai postmenopauziniu laikotarpiu); 3. buvusi galvos smegenų trauma; 4. Down‘o sindromas šeimoje. Žinoma, kad pagrindinis susirgimą lemiantis mechanizmas yra progresuojantis neuronų nykimas. Procesas daugiausia apima tas smegenų sritis, kurios yra atsakingos už pažintines funkcijas. 

 

KLINIKA

Pagrindinis klinikinis ligos simptomas – pažintinių funkcijų sutrikimas, kuris pasireiškia atminties sutrikimu, kalbos sutrikimu, suvokimo sutrikimu, kalbos supratimo sutrikimu, vizualinio – erdvinio suvokimo ir įgūdžiu sutrikimu. Atminties sutrikimas pastebimas, kuomet ligonis negali įsisavinti naujos informacijos. Pastebimas tokio asmens pablogėjęs orientavimasis tiek laike, tiek erdvėje. Ligai progresuojant tampa sunku atsiminti ir ankščiau įsisavintą informaciją.

Kalbos sutrikimas pasireiškia, kai asmuo kalbėdamas sunkiai renka žodžius, daro ilgas pauzes, lėtai kalba. Ligonio reiškiamos mintys klausančiajam atrodo neaiškios, miglotos. Vėliau sergantis demencija sunkiau suvokia ir kitų kalbą, nebegali įvykdyti paliepimų.

Pasikeičia ligonių elgesys – jie tampa sujaudinti, pakinta asmenybė, atsiranda psichozės. Didžiajai daliai sergančių Alzheimerio liga galiausiai atsiranda apatija, susilpnėja emocijų raiška, iniciatyvumas.

Epizodiškai gali pasireikšti kliedesiai ir regos haliucinacijos. Tai ypač apsunkina ligonius prižiūrinčių asmenų darbą – sergantys tampa įtarūs, reiškia kaltinimus aplinkiniams.

 

DIAGNOSTIKA

Įtarus Alzaimerio ligą ligoniui atliekami testai, pildomi klausimynai, kurie padeda įvertini asmens pažintines funkcijas. Liga diagnozuojama, kuomet paciento klinika atitinka nustatytus ligos diagnostinius kriterijus. Alzheimerio ligą reikia diferencijuoti nuo kitų ligų, sukeliančių demenciją – kraujagyslinės demencijos, demencijos su Lewy kūneliaias, frontotemporalinės demencijos. Histopatologinis smegenų medžiagos  ištyrimas atliekamas paėmus audinio biopsijos metu ar ligoniui mirus autopsijos metu. Klinikinėje praktikoje šie metodai paprastai netaikomi.

 

GYDYMAS

Alzheimerio ligai gydyti skiriami cholinerginiai vaistai, blokuojantys specifinį fermentą – cholinesterazę. Šių vaistų grupei priklauso Donepezil (Aricept), Rivastigmine (Exelon), Galantamine (Reminyl). Kita vaistų grupė – glutamatinę transmisiją veikiantys vaistai, kurie blokuoja receptorius, atsakingus už slopinimo procesus smegenyse (Memantine). Gydymui taip pat vartojami nootropai – Piracetam, Pramiracetam.Tai biologinių medžiagų, dalyvaujančių nervų sistemos metabolizmo ir energiniuose procesuose, sintetiniai analogai. Pacientams kartais skiriami ir neurotrofiniai faktoriai (tiriami), kurie svarbūs neuronų išgyvenimui ir diferenciacijai ar neuroprotektoriai (Tanakan), apsaugantys nervines ląsteles.

 

PROFILAKTIKA

Profilaktikos priemonių nėra. Ankstyva diagnostika, savalaikis gydymas, gali sulėtinti ar palengvinti esamus simptomus. Kai kurių mokslininkų nuomone tam tikrą apsauginį poveikį gali turėti aktyvi protinė veikla, intelektualiniai iššūkiai, arterinės hipertenzijos gydymas.