Alkoholizmas

Alkoholizmas


APIBRĖŽIMAS

Alkoholizmas – liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.


EPIDEMIOLOGIJA

Lietuvoje per metus vienam žmogui tenka apie 2 litrus gryno alkoholio. Vienas iš 6 žmonių, turi problemą dėl alkoholio, 20% ligonių turi sveikatos sutrikimų susijusių su alkoholiu. Iš visų žmonių nuolatos geriantys sudaro 13 – 20%, buvę alkoholikai 20%, visiški abstinentai 34%, epizodiškai išgeriantys 44%. Alkoholizmas dažnesnis tarp žemos socioekonominės padėties žmonių.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Alkoholizmo, kaip ir kitų priklausomybių, priežastys tos pačios: psichologinės ir biologinės. Nors alkoholizmas išsivysto tik vartojant alkoholinius gėrimus, tačiau biologinis alkoholizmo išsivystymo mechanizmas nėra išaiškintas. Daugumai žmonių palyginus retas alkoholinių gėrimų vartojimas priklausomybės pavojaus nesukelia. Kaip svarbiausi alkoholizmo išsivystymą įtakojantys faktoriai nurodomi žmogaus socialinė aplinka, psichikos sveikata ir genetinis polinkis.

Alkoholizmu suserga nebūtinai asocialūs žmonės. Alkoholizmas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, kuris dažnai naudoja svaigiuosius gėrimus (netgi lengvus kokteilius ir alų). Priklausomybė alkoholiui vystosi pamažu ir nepastebimai.


  • Paveldimumas. Rasti dešimtys genų, kurie įtakoja priklausomybės atsiradimą.
  • Alkoholdehidrogenazės kiekis. Tautos, kurios turi mažą šio fermento, hidrolizuojančio alkoholį kiekį, nepasižymi didele alkoholizmo statistika.
  • Alkoholį (kaip ir kitus kvaišalus) labiau linkę vartoti žmonės, turintys nepilnavertiškumo kompleksą, linkę į depresiją, kitus psichinius sutrikimus.

Skiriamos alkoholizmo stadijos:

                      I stadija: alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę, pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo.

                      II stadija: alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti, dozės 3-6 kartus viršija įprastines, nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas.

                      III stadija: pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė, tolerancija alkoholiui vėl sumažėja.


KLINIKA

Bene akivaizdžiausias alkoholizmo požymis – liguistas, nenuvaldomas noras išgerti. Savo poreikio nepatenkinęs asmuo darosi irzlus, piktas, agresyvus. Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, haliucinacijos („Baltoji karštligė“). Išgėrus šie abstinencijos reiškiniai praeina.

Simptomai:

  • Abstinencijos sindromas
  • Interesų rato susiaurėjimas
  • Stiprus noras vartoti alkoholį
  • Nesugebėjimas susivaldyti
  • Socialinių apribojimų nepaisymas
  • Auganti organizmo tolerancija alkoholiui
  • Neigiamų pasekmių ignoravimas
  • Psichinė priklausomybė alkoholiui
  • Fizinė priklausomybė alkoholiui.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus. Nustatyti diagnozę padeda specialūs klausimynai. Neurologiniu tyrimu nustatoma neurologinė būklė. Laboratoriniais tyrimais: padidėjęs kepenų fermentų kiekis, elektrolitų disbalansas, sumažėjęs hemoglobino kiekis ir t.t. Instrumentiniais tyrimais: fibrogastroskopija, kolonoskopija.


GYDYMAS

Pirmas ir labai svarbus žingsnis alkoholikui, norinčiam išsigydyti, yra tvirtas savo bėdos pripažinimas ir tvirtas pasiryžimas daugiau nebegerti. Labai svarbi šeimos, giminių, kitų artimųjų pagalba ir palaikymas.

Kelios vaistų grupės ir jų poveikis:

  • Vaistai, blokuojantys alkoholį skaldantį fermentą. Organizme kaupiasi toksiškos medžiagos, kurios sukelia vėmimą (disulfiramas).
  • Vaistai, mažinantys potraukį gerti (akamprosatas).
  • Vaistai, slopinantys alkoholio sukeliamą malonumą (naltreksonas).

PROFILAKTIKA

Reikia išmokyti įveikti kasdieninius stresus be alkoholio. Svarbu išmokti atpažinti situacijas skatinančias išgerti ir vengti jų.