Aklumas


APIBRĖŽIMAS

Aklumas yra regėjimo sutrikimas, kai iš dalies arba visiškai sutrinka tikrovės regimasis suvokimas. Atitinkamai, jis gali būti dalinis arba absoliutus, kai akis visiškai neskiria šviesos nuo tamsos. Aklumą gali lemti regėjimo aštrumo sutrikimas arba regėjimo lauko susiaurėjimas.


EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulyje kiekvienais metais apanka apie 500 tūkst. vaikų - vidutiniškai po vieną kas minutę, apie pusę jų per vienerius dvejus metus miršta dėl priežasčių, lėmusių aklumą. Manoma, jog trečdalis apanka dėl laiku negydytos ligos. Aklumo priežastys priklauso nuo šalies ekonominio lygio. Yra šalių, kur aklumas registruojamas. Minėtinos Šiaurės Europos valstybės. Jos turi "Šiaurės šalių aklumo" registrą. Statistikos duomenys rodo, jog vaikų aklumo paplitimas tiesiogiai susijęs su vaikų iki penkerių metų mirtingumu. Jį seka Jungtinių Tautų tarptautinis vaikų fondas. Pasaulyje aklų vaikų yra nuo 0,3 tūkst. ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse iki 1,5 tūkst. ekonomiškai atsilikusiose trečiojo pasaulio valstybėse. Vidutiniškai ekonomiškai stipriose valstybėse vaikų aklumas - apie 0,7 tūkst. Lietuva priskiriama prie tokių šalių.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Absoliutus aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo tamsos. Praktiškai aklais laikomi asmenys, kurių geriau matančios akies regėjimo aštrumas su akiniais yra ne didesnis kaip 0,08 (skiria pirštus iš keturių metrų). Gali būti susiaurėjęs matymo laukas iki 5-10 laipsnių nuo fiksuojamojo taško.


                      1. Ligos:

Dauguma regos sutrikimų yra nulemti ligų arba prastos mitybos. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 2002-ųjų metų duomenis, pagrindinės aklumo priežastys pasaulyje be kitų priežasčių yra:

  • katarakta (47,9 %),
  • glaukoma (12,3 %),
  • amžinė geltonosios dėmės degenaracija (8,7 %),
  • ragenos drumstumas (5,1 %)
  • diabetinė retinopatija (4,8 %)


                      2. Įgimtos anomalijos ir traumos:

Akių traumos, dažniausiai pasitaikančios asmenims iki 30 metų, yra pagrindinė vienakinio aklumo (kai nematoma tik viena akimi) priežastis JAV. Traumos paprastai sutrikdo regėjimą pažeidžiant pačią akį, o įgimtos anomalijos, kaip regos nervo hipoplazija, paveikia regos nervą, kuris perduoda signalus iš akies į smegenis, kas gali lemti pablogėjusį regos aštrumą.

Žmonės, patyrę traumas pakaušinėje smegenų srityje, gali iš dalies arba visiškai prarasti regėjimą, nepaisant to, jog jų akys ar regos nervai yra visiškai nepažeisti.


                      3. Genetiniai defektai

Asmenys, pasižymintys albinizmu, neretai kenčia nuo dalinių regos sutrikimų, tačiau atvejai, kai dėl šios priežasties nematoma visiškai, yra reti. Lėberio amaurozė gali lemti visišką aklumą arba stiprų regos sutrikimą nuo gimimo ar ankstyvos vaikystės.

Žmogaus genomo šifravimas padėjo išaiškinti ir kitų suprastėjusio regėjimo priežasčių. Viena tokių yra Bardeto ir Biedlo sindromas.


                      4. Apsinuodijimas:

Nors ir retai, tačiau aklumą gali lemti ir apsinuodijimas. Vienas iš žinomiausių pavyzdžių yra metanolis. Nepaisant to, jog pats metanolis yra tik nežymiai toksiškas, bet, nepakankant etanolio metabolizmui (medžiagų apykaitai), metanolis skyla į formaldehidą ir skruzdžių rūgštį, kas gali sąlygoti aklumą bei eilę kitų sveikatos sutrikimų ir netgi mirtį.


KLINIKA

  • Apakimas
  • Regėjimo lauko susiaurėjimas
  • Regėjimo aštrumo mažėjimas
  • Skiriama tik šviesa nuo tamsos


DIAGNOSTIKA

Įtariant aklumą tiriamas regos aštrumas naudojantis specialiomis lentelėmis. Normalus regos aštrumas yra lygus 1,0. Jei regėjimas labai blogas, tiriama, ar pacientas skiria šviesą nuo tamsos. Nustatomas akies regėjimo laukas – akiplotis. Sveiko žmogaus jo ribos baltai spalvai , tiriant 5 mm skersmens objektu ir perimetru , kurio lanko spindulys 33 cm, yra tokios: į išorę – 90o, žemyn – 60-70o, į vidų – 60o, į viršų – 55o. Akies vidinės struktūros ištiriamos specialiu mikroskopu, įvertinami akies dugno pakitimai. Pamatuojamas akių spaudimas. Kartais atliekamas ultragarsinis tyrimas – nustatoma tinklainės būklė, akies ašies ilgis.


GYDYMAS

Gydoma pagrindinė liga, sukėlusi aklumą: skiriami medikamentai, atliekamos operacijos, lazerio, šalčio terapija. Pacientui dėl vienokios ar kitokios priežasties netekus akies obuolio, parenkamas specialus protezas.


PROFILAKTIKA

Kuo anksčiau išaiškinti ir laiku gydyti akių ligas. Būtina laikytis akių ir regos higienos, racionaliai maitintis. Nėštumo metu reikėtų, jei įmanoma, vengti kenksmingų darbo sąlygų, kontaktų su virusinėmis ligomis sergančiais ligoniais.