Akių trauma

Akių trauma


APIBRĖŽIMAS

Akies trauma- tai akies audinių anatomonio vientisumo ir funkcinės būklės pažeidimas įvairiais išoriniais veiksniais. Tai viena dažniausių vienakio aklumo ir invalidumo priežasčių visame pasaulyje. Akies trauma apima būką akies traumą, akies sumušimą, kiaurinį akies sužalojimą, akies nudegimus (žiūrėti akių nudegimai), akiduobės sužalojimus.


EPIDEMIOLOGIJA

Regos organo traumos sudaro 15—20% visos akių patologijos. Akių pažeidimus galima suskirstyti į pramoninius, žemės ūkio, buities ir vaikų traumas.

Per metus akies traumą patiria 7 iš 1000, jaunesnių nei 25 m tai pagrindinė aklumo priežastis. Labiau paplitęs traumatizmas tarp jaunų vyrų (dėl jų dominavimo tokiose specialybėse kaip statybos ar kalnų pramonėje). Akis yra apsaugota kaulinės akiduobės ir laimei susnkūs sužalojimai būna rečiau.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Akių pažeidimus galima suskirstyti į:

  • pramoninius,
  • žemės ūkio,
  • buities ir
  • vaikų traumas,
  • kovines (karo) traumas.

Pramoninės traumos įvyksta pažeidus akį metalo skeveldromis, drožlėmis, stiklo šukėmis, akmenų, anglių dalelėmis. Žemdirbių akių traumos panašios į pramonines traumas, tačiau kai kurios žemės ūkio traumos yra specifinės (karvė įduria ragu, gyvulys įspiria, akis pažeidžiama botagu, į akį pakliūva spaliai, pelai ir kt.).

Labai įvairios buitinės traumos (akis sužalojama žirklėmis, adata, peiliu, stiklu, lazda, patekus svetimkūniui ir kt.).

Vaikai daugiausia susižeidžia žaizdami ir išdykaudami (aštriais daiktais, šaudydami lanku, žaisliniu pistoletu, timpomis, mėtydami akmenis, sniego gniūžtes, sprogdindami įvairius sprogmenis, pirotechniką ir kt.).

Kovinėms (karo) traumoms būdingi sunkūs akių (dažniausiai abiejų) pažeidimai, į akis ar jų priedus patekę svetimkūniai (dažniausiai nemagnetiniai). Sprogimo metu dažniausiai pažeidžiamos ne tik akys, bet ir veidas arba kitos kūno vietos. Kovinės traumos dažnai būna kombi­nuotos (pavyzdžiui, terminis ir mechaninis, mechaninis ir radiacinis pažeidimai ir kt.).


Akių traumos skirstomos:

  • mechaninės (sumušimai, nekiaurinės ir kiaurinės žaizdos);
  • cheminės terminės, spindulinės (nudegi­mai). Pagal lokalizaciją, traumos skirstomos: akiduobės; akies priedų (vokų, junginės, ašarų aparato);
  • akies obuolio. Pagal pa­kenkimo sunkumo laipsnį traumos gali būti: lengvos, vidutinės, sunkios,  labai sunkios.
  • Prognozė paviršinių traumų gera, penetruojančių, gilių traumų pasekmė dažnai būna aklumas.


KLINIKA

Simptomai labai įvairūs, priklauso nuo traumos pobūdžio. Pagrindiniai simptomai:

  • Apakimas
  • Akies dugno pakitimai
  • Akių paraudimas
  • Ašarojimas
  • Šviesos baimė
  • Akių skausmas
  • Akių niežėjimas
  • Baltas storas randas ant ragenos
  • Akių skausmas judinant akies obuolius
  • Kraujosrūvos akių junginėse
  • Regėjimo sutrikimai
  • Matomas neryškus vaizdas
  • Akių skausmas mirkčiojant
  • Akispūdžio sumažėjimas
  • Blogas regėjimas arba aklumas viena akimi
  • Riboti akies obuolio judesiai
  • Nejudri akis
  • Dažnas mirksėjimas.


DIAGNOSTIKA

Akies apžiūros metu nustatomi minėti simptomai, apžiūrima akies dugnas nusatoma tinklainės, gyslainės, stiklakūnio pažeidimas. Reikalui esant, naudojami instrumentiniai tyrimai: rentgeno pagalba nustatomi veido kaulų lūžiai, svetimkūniai akyje. Taip pat svetimkūnius galima nustatyti ir ultragarsu. Sudėtingais atvejais gali būti daroma ir kompiuterinė tomograma.


GYDYMAS

Dauguma paviršinių pažeidimų gydoma medikamentais, esant plyšimams, vidinių akies struktūrų pažeidimui, intraokuliniam svetimkūniui gydoma chirurgiškai.

Pirma yra nuraminimas, adekvatus nuskausminimas, vietiniai anestetikai, vietiniai ir sisteminiai antibiotikai, skiepijama nuo stabligės, stabdomas kraujavimas. Specialiu mikroskopu šalinami akikrisliai, ragenos nubrozdinimas paprastai nuskausminamas ir sugyja per 48 val. Esant akies obuolio pažeidimams atliekamos sudėtingos operacijos, susiuvamos žaizdos. Paprastai duodama vyzdį plečiančių ir raumenis atpalaiduojančių vaistų kad akis ilsėtųsi. 


PROFILAKTIKA

Reikia saugotis, naudoti apsauginius akinius.