AIDS ( ŽIV )

AIDS ( ŽIV )


APIBRĖŽIMAS

ŽIV (Žmogaus imunodeficito virusas) sukelia lėtinę užkrečiamą ligą, kuri plinta lytiniu, kraujo keliu arba iš motinos kūdikiui. Virusui sunaikinus žmogaus imuninę sitemą išsivysto AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) – įgytas imunodeficito sindromas, kuris pasireiškia oportunistinėmis infekcijomis ir liga baigiasi mirtimi.


EPIDEMIOLOGIJA

Pirmos žinios apie naują infekcinę ligą pasaulyje pasklido 1979 metų pabaigoje, o oficialiai kaip liga pripažinta 1980 metais. PSO (Pasaulio Sveikatos Organizacija) šią ligą dėl jos greito plitimo pavadino pandemija, nes liga apėmė visus žemynus ir kraštus. Šiuo metu pasaulyje su ŽIV diagnoze gyvena  30- 36 milijonai žmonių. Sparčiausiai infekcija plinta Afrikos ir Azijos žemyne. Pagal oficialią statistiką Lietuvoje užsikrėtusių skaičius yra mažiausias Europoje, šiuo metu mūsų šalyje nustatyta virš pusantro tūkstančio ŽIV atvejų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Žmogaus imunodeficito virusas priklauso retrovirusų šeimai, o tai reiškia, kad jo nukleino rūgštis yra RNR. Šiai šeimai būdingas fermentas  atvirkštinė transkriptazė, kuri padeda viruso RNR intagruotis į žmogaus ląstelės DNR. Yra žinomi du viruso tipai - ŽIV-I ir ŽIV-II. Pasaulyje labiau paplitęs ŽIV-I virusas. Virusų randama žmogaus kraujyje, spermoje, makšties sekrete, motinos piene, seilėse, šlapime. Jų kiekis seilėse ir šlapime yra labai mažas ir per šias išskyras praktiškai užsikrėsti negalima. ŽIV užsikrečiama:

•Lytinių santykių metu, per kontaktą su skysčiais, kuriuos išskiria žmogaus lyties organai (sėkla ir makšties sekretu);

•Per kraują (pvz., naudojant intraveninius narkotikus, medicininių invazinių procedūrų metu, perpilant užkrėstą kraują, darant tatuiruotes ir kt.);

•Užsikrėtusiai motinai perdavus virusą kūdikiui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.

Žmogus negali užsikrėsti ŽIV per uodų ar kitų vabzdžių įgėlimus; naudodamasis bendru tualetu; liesdamas infekuotą asmenį ar gyvendamas šalia jo; gerdamas iš tos pačios stiklinės, iš kurios gėrė infekuotas asmuo; valgydamas jo paruoštą maistą.

Kaip ir kiti virusai, šis virusas neturi savo metabolizmo sistemos, dėl to turi atakuoti gyvas ląsteles, kad panaudotų jų metabolizmą savo kopijoms susikurti, todėl patekęs į žmogaus organizmą ŽIV atakuoja kai kurias ląsteles, būtinas sveikai imuninei sistemai, kartu ir dalį baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų), vadinamų T, o kitaip – CD4 limfocitais. Taip virusas sunaikina svarbią imuniteto grandį ir infekuoto žmogaus organizmas nebesugeba apsisaugoti nuo infekcijų- pasireiškia AIDS, kuomet suaktyvėja oportunistinės infekcijos, t.y. tokios, kurioms pasireikšti neleidžia organizmo imuninė sistema, ir jos išryškėja tik imuninei sistemai nusilpus, taip pat vystosi piktybiniai navikai, pažeidžiamos smegenys.


KLINIKA

ŽIV infekcijai, skirtingai nei daugelis kitų infekcinių ligų, nebūdingi išskirtiniai požymiai ar sindromai. 2-6 savaitę po užsikrėtimo pasireiškia karščiavimas, padidėja limfiniai mazgai, skauda gerklę, raumenis, sąnarius, atsiranda odos bėrimai.Praėjus šiems simptomams ilgą laiką ligos požymių gali ir nebūti, tačiau po 5-7 metų ligonį pradeda varginti padidėję limfmazgiai, vėliau atsiranda vadinamųjų su AIDS liga susijusių komplekų:

•karščiavimas daugiau kaip 38°C;

•krintantis svoris;

•limfinių mazgų padidėjimas;

•silpnumas, negalavimas;

•viduriavimas;

•stiprus prakaitavimas.

Mažėjant T limfocitų skaičiui pasireiškia stipri ŽIV infekcija- AIDS, sukelinti įvairios kilmės infekcines ligas ir piktybinius navikus.


DIAGNOSTIKA

Liga įtariama remiantis anamneze, ligos požymiais, bendru kraujo tyrimu, biocheminiu kraujo tyrimu, o  patvirtinama atlikus laboratorinius tyrimus, kurie tiesiogiai nustato, ar organizme yra virusų, arba netiesiogiai nustato žmogaus imuninį atsaką į virusus.

Kiekvienas įtaręs, kad galėjo užsikrėsti ŽIV, gali atlikti ŽIV testą venerinių ir odos ligų klinikoje arba specialiose ŽIV tyrimo klinikose.

Pirmą kartą teigiamas tyrimas būna pirmąsias 6-8 savaites po užsikrėtimo. Teigiamas pirminis ŽIV testas dar nereiškia, kad žmogus užsikrėtęs ŽIV. Gavus teigiamą ŽIV testo rezultatą, testas kartojamas, siekiant nustatyti, ar neįvyko klaida. Pakartotinai gavus teigiamą rezultatą, daromi kiti tyrimai, padedantys patvirtinti diagnozę.

Neigiamas tyrimo rezultatas rodo, kad tyrimo metu antikūnai prieš ŽIV nenustatyti, tačiau taip gali būti, kai viruso antikūnai dar nesigamina arba jų neprisigamino pakankamai. Patikimam patvirtinimui, kad asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV, kraujas turi būti tiriamas praėjus 3 bei 6 mėnesiams nuo įtariamo užsikrėtimo momento.

 

GYDYMAS

Viruso atsparumui sumažinti ir kovoti su virusu įvairiapusiškai, galimi tokie gydymo būdai:

•ŽIV infekcija yra gydoma antiretrovirusiniais vaistais, kurie skirstomi į klases pagal skirtingus veikimo mechanizmus. Gydymo pradžią lemia T limfocitų ir ŽIV kopijų skaičius organizme. Pasirenkamas optimaliausias vaistų derinys. Vaistus tenka vartoti visą gyvenimą, o ilgalaikis jų vartojimas sukelia nemažai komplikacijų. Reikia nepamiršti, kad vaistai sumažina ŽIV koncentraciją organizme, tačiau ligos neišgydo, todėl sergantysis gali apkrėsti kitus žmones.

•Specifinis oportunistinių infekcijų gydymas.

•Vakcinacija prieš tokias ligas, kaip gripas, pneumonija ir infekcinis hepatitas.

•Gydymas tų simptomų, kurie susiję su ŽIV infekcija ir AIDS (pvz.: pykinimo, apetito praradimo gydymas).

 

PROFILAKTIKA

Vienintelis būdas nesusirgti AIDS– neužsikrėsti ŽIV, todėl svarbu:

•lytinio elgesio saugumas – vengti atsitiktinių lytinių santykių, naudoti prezervatyvus;

•kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV;

•naudoti apsaugos priemones kontaktuojant su krauju;

•patikimas instrumentų (pvz.: adatų, švirkštų) sterilizavimas;

•nevartoti intraveninių narkotikų, o vartojant – naudoti vienkartinius švirkštus;

•ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai nėštumo metu vartoti viruso dauginimąsi slopinančių vaistų, nežindyti.