Agranuliocitozė

Agranuliocitozė


APIBRĖŽIMAS

Agranulocitozė (granulocitopenija, neutropenija) - tai būklė, kai pavojingai sumažėja baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų - neutrofilų), kurios dalyvauja kovojant su infekcija. Leukocitai, arba granuliocitai, suardomi kraujyje ir kartu suardomi jų pradmenys kaulų čiulpuose.


EPIDEMIOLOGIJA

Normalus neutrofilų skaičius periferiniame kraujyje yra 2,0–7,5 x 109/l. Jis gali keistis priklausomai nuo fizinio aktyvumo, amžiaus, genetinių faktorių.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Chemoterapija gali sunaikinti baltuosius kraujo kūnelius (WBC – white blood cells), kurių yra daug skirtingų rūšių, bet svarbiausieji – neutrofilai. Jie yra svarbiausioji organizmo gynyba prieš infekciją sukeliančias bakterijas. Kadangi WBC yra svarbūs kovotojai su infekcija, tuo metu, kai jų sumažėja pacientas patenka į rizikos grupę ir gali susirgti. Baltieji kraujo kūneliai matuojami skaičiumi kubiniame milimetre (mm3). Normalus WBC kiekis yra nuo 4,000-11,000/mm3, iš jų 70% yra neutrofilai. Neutropenija būna tada, kai neutrofilai nukrenta žemiau 500 mm3.

Dažniausiai kaulų čiulpai pažeidžiami vartojant tam tikrus vaistus: analgetikus ir antipiretikus, tireostatikus, sulfonamidus, psichotropiniusi, vaistus nuo epilepsijos. Tada avystosi didelis granuliocitų nepakankamumas. Vidutinę ir švelnią neutropeniją gali sukelti virusinės infekcijos (Epštein-Barr virusas, hepatito B virusas, gripo virusas, geltonojo drugio virusas), taip pat ir bakterinės infekcijos.


KLINIKA

Leukocitų skaičiaus sumažėjimas pasireiškia sunkiomis, tradiciniam gydymui nepasiduodančiomis infekcijomis, nes trūksta pagrindinių gynybinių ląstelių. Taip pat būdinga, kad esant infekcijai nedidėja leukocitų skaičius. Ši būklė yra labai pavojinga. Dažniausiai pacientą vargina ilgos, pasikartojančios infekcijos (stafilokokas), pažeidžiama oda ir gleivinės, galima komplikacija – pūlinga limfadenopatija
Po gydymo chemoterpija gali išsivystyti febrilinė neutropenija, kuri pasireiškia karščiavimu apie 38°C su šaltkrėčiu.


DIAGNOSTIKA

Ši būklė diagnozuojama atlikus bendrąjį kraujo tyrimą. Papildomai atliekami uždegiminių žymenų tyrimai. Esant karščiavimui ir agranulocitozei imami pasėliai iš žaizdų, kraujo, šlapimo ir bet kurios kitos įtartinos vietos.


GYDYMAS

Pacientui su labai žemu WBC kiekiu sukarščiavus yra būtinas stacionarus gydymas. Jei įtariama, kad nedidelę neutropeniją galėjo sukelti vaistai arba buvusi virusinė infekcija, reikia nutraukti medikamentų vartojimą ir pakartoti kraujo tyrimą po kelių savaičių (citostatiniai vaistai pasišalina iš kraujo lėčiau). Jei pacientas jaučiasi gerai, o neutrofilų skaičius < 0,5 x 109/L, profilaktiškai skiriamas antibiotikas (ciprofloksacinas).


PROFILAKTIKA

Šiuo laikotarpiu būtina imtis atsargumo priemonių. Kasdien matuoti temperatūrą keletą kartų per dieną. Taip pat imtis saugumo priemonių prižiūrėdami gyvūnus: nevalyti kačių, paukščių dėžučių, neliesti jokių gyvūnų išmatų. Reikėtų išbraukti iš valgiaraščio bet kokį nevirtą maistą, kurio sudėtyje yra bakterijų. Vengti gyvų gėlių, vaisių ir augalų, kurie gali turėti pelėsio, grybelių ir bakterijų. Vengti pjauti veją ar grėbti lapus šiuo periodu. Neplanuoti jokio vizito pas stomatologą prieš tai nepasikonsultavę su savo gydytoju. Labai svarbu nedelsiant pranešti gydytojui kai temperatūra pakyla virš 38°C ar atsiranda kitų infekcijos požymių.