Infekcinė mononukleozė

Infekcinė mononukleozė, Infekcinė mononukleozė,infekcinė liga,mononukleozė

INFEKCINĖ MONONUKLEOZĖ


APIBRĖŽIMAS

Infekcinė mononukleozė yra Epstein - Barr viruso sukeliama infekcinė liga, kuri gali pasireikšti tiek simptomų nesukeliančia, tiek labai sunkia forma.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Epstein- Barr virusas yra labai plačiai palitęs- juo infekuoti net 90% visų suaugusiųjų. Šia liga vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys.Virusas plinta tik žmonių tarpe. Vieną kartą užsikrėtus virusu, šis visam gyvenimui lieka organizme. Kuo jaunesniame amžiuje užsikrečiama, tuo mažesnė galimybė, kad infekcija sukels simptomus. Didelį infekuotumą Epstein- Barr virusu lemia jo plitimo kelias- sukėlėjas perduodamas oro lašeliniu būdu ir per seiles. Šia liga dažniausiai užsikrečiama bučiuojantis.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Epstein - Barr viruso nukleino rūgštis yra DNR. Šis virusas ypatingas tuo, kad jis yra limfotropinis- tai reiškia, kad sukėlėjas infekuoja B limfocitus. B limfocitai - tai baltieji kraujo kūneliai, lemiantys organizmo humoralinį imuniteto atsaką. Epstein- Barr virusui patekus su seilėmis į nosiaryklę, šis pradeda daugintis epitelio ląstelėse ir netrukus užkrečia B limfocitus. Taip pažeidžiama imuninė užsikrėtusio žmogaus sistema.

 

KLINIKA

Nuo užsikrėtimo iki ligos pasireiškimo gali praeiti nuo 2 iki 5 savaičių. Pradžioje gali pasireikšti nespecifiniais, panašiais į peršalimą simptomais- nuovargiu, raumenų ir galvos skausmu, bendru silpnumu, kosuliu. Tokia būklė gali užsitęsti ir iki 2 savaičių. Tačiau ne visais atvejais būna šie perspėjantys simptomai- liga gali prasidėti ir ūmiai.

Infekciniai mononukleozei būdingi simptomai:

1.      Apie dvi savaites trunkantis karščiavimas (38- 40 °C);

2.      Stiprus tonzilių padidėjimas ir paraudimas, o dėlto pasunkėja kvėpavimas pro nosį, gali atsirasti nosinis balsas, knarkimas;

3.      Padidėję limfmazgiai, šiek tiek skausmingi liečiant. Dažniausiai padidėja kaklo limfmazgiai, rečiau pažastų, kirkšnies.

Kai kuriems ligoniams padidėja blužnis, kepenys. Rečiau pasitaiko odos ir gleivinų bėrimai. Šiai infekcijai ypač būdinga tai, kad ūmios jos fazės metu pavartojus aminopenicilinų grupės antibiotikų, atsiranda alerginis bėrimas. Taip atsitinka dėl specifinės virusų sąveikos su vaistais.

Simptomai ligonius vargina 2-3 savaites ir vėliau praeina savaime. Dažniausia komplikacija- bakterinis tonzilių uždegimas.

 

DIAGNOSTIKA

Nustatyti diagnozę nesunku, kuomet pasireiškia tipiška klinika. Taip pat diagnozę nustatyti padeda kraujo tyrimas- padidėja leukocitų kiekis, gali būti sumažėjęs neutrofilų kiekis, kai kuriems sumažėja ir trombocitų kiekis, tačiau pagrindinis ligos požymis yra padidėjęs limfocitų (negrūdėtų leukocitų) skaičius ir randami atipinai limfocitai. Diagnozė pagrindžiama nustatinėjant antikūnius kraujyje. Antikūniai padeda nustatyti, ar ligonis serga ūmia infekcinės mononukleozės faze, ar žmogus jau daug laiko yra viruso nešiotojas.

 

GYDYMAS

Nėra vaistų, kurie gebėtų sunaikinti į organizmą patekusį virusą, todėl pasireiškus ūmiai mononukleozė fazei, skiriamas gydymas palengvinti ligonio būklę. Duodama vaistų, mažinančių karščiavimą, ligonis turi daug gerti, taip pat skysčiai leidžiami į veną. Jei ligos eiga labai sunki keletą dienų skiriami geriami gliukokortikoidai (prednizolonas). Sergant infekcine mononukleoze negalima vartoti amoksicilino ir ampicilino dėl didelės alerginio bėrimo tikimybės. Labai svarbu bent kelias savaites po ligos palaukti ir tik tada grįžti prie normalaus fizinio aktyvumo.

 

PROFILAKTIKA

Ligoniai dažniausiai gydomi namuose, sergančiųjų infekcine mononukleozė izoliuoti nereikia, nes asmenys gyvenantys viename kambaryje vieni nuo kitų neužsikrečia. Tačiau kambarį, kuriame guli ligonis reikėtų vėdinti ne rečiau kaip du kartus per dieną, patariama drėgnu skuduru valyti dulkes, plauti grindis. Organizmo stiprinimas gali lemti atsparumą infekcinėms ligoms, todėl svarbu racionaliai maitintis, laikytis dienos režimo, grūdintis.

Reklama
farmapedia
Reklama
Kerai
dieta